„Darbiečių“ iniciatyva renkami Seimo narių parašai, kad klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.
„Vakar jau tas buvo pradėta daryti“, – trečiadienį BNS sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
Pagal Seimo statutą, klausimas į darbotvarkę įrašomas ne mažesnės kaip trečdalio Seimo narių grupės raštišku reikalavimu.
V.Jukna pripažino, kad kol kas nepavyko surinkti būtinų 47 parašų, tačiau neabejojo, kad ketvirtadienio rytą jie jau bus.
Kai valstybėje susidaro situacija, jog atidedama be priežasčių tokių svarbių pareigybių užėmimas, netoleruotina,– sakė „darbietis“.
„Tas atidėliojimas yra nenaudingas ir nesuprantamas. Kai valstybėje susidaro situacija, jog atidedama be priežasčių tokių svarbių pareigybių užėmimas, netoleruotina“, – sakė „darbietis“.
Anot jo, Seimo rudens sesija ir buvo pratęsta daugiausia dėl to, kad būtų galima ramiai apsvarstyti ir nubalsuoti dėl naujų KT teisėjų.
Naujų KT teisėjų skyrimo procedūra iš pradžių buvo numatyta gruodžio pabaigoje, bet išbraukta iš darbotvarkės dėl per didelio darbų krūvio.
Vėliau jį įrašyta į antradienio, sausio 5-osios, darbotvarkę, bet vėl išbraukta.
Klausimą išimti pasiūliusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai daroma norint šią savaitę baigti gyvus parlamento posėdžius, nes parlamente vis nustatoma COVID-19 atvejų. Anot jos, ketvirtadienį numatomas paskutinis Seimo posėdis, vyksiantis gyvai, o kitą antradienį sušauktas jau nuotolinis plenarinis posėdis.
„Jei norėtume baigti visą procedūrą dėl KT teisėjų, mums reikėtų gyvai rinktis ne tik ketvirtadienį po pietų, bet ir kitą antradienį“, – tvirtino Seimo vadovė.
Pagal Seimo statutą, dėl KT teisėjų skyrimo turi būti rengiamas slaptas balsavimas, o slapti balsavimai gali vykti tik gyvai.
V.Čmilytė-Nielsen minėjo, kad KT teisėjų kandidatūros galėtų būti parlamentui pateiktos arba per neeilinę sesiją, jei tokia būtų, arba per kovo 10 dieną prasidėsiančią pavasario sesiją.
Tokį sprendimą sukritikavo ir Seimo opozicija, ir dalis teisininkų bendruomenės.
Trijų naujų KT teisėjų Seimas nepaskiria jau beveik metus.
Pernai balandį atmesti visi trys teikti kandidatai. Tuomet kaip pagrindinis priekaištas jiems minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai.
Trijų naujų KT teisėjų Seimas nepaskiria jau beveik metus.
Gruodį Seimui iš naujo pateikti du tie patys kandidatai ir vienas naujas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė Seimui iš naujo svarstyti teikia advokatės Giedrės Lastauskienės ir LAT teisėjo Algio Norkūno kandidatūras.
Valstybės vadovas teigė neišgirdęs argumentų, kodėl jo kandidatė netinkama dirbti KT, todėl ir neieškojęs naujos.
Tuo metu Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen į KT siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį.
Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis metų pradžioje teikė buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą. Po žlugusio balsavimo dėl KT teisėjų V.Pranckietis registravo nutarimą dėl kitos kandidatūros – A.Kabišaičio, bet ji parlamentarams taip ir nebuvo pateikta.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.
KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.
