Opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo teigė, kad Vyriausybė gali inicijuoti susitarimą.
„Gali būti, kad Vyriausybė imsis iniciatyvos šiuo klausimu. Mes bent jau opozicijoje matome tai kaip vieną iš prioritetų“, – žurnalistams sakė politikė.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas tvirtino, kad susitarimu būtų siekiama užtikrinti vienodą mokymo lygį visose mokyklose.
„Turime ne tik socialinę atskirtį pagal pajamas ir turtą, bet ta pati socialinė atskirtis yra švietimo srityje“, – kalbėjo parlamentaras.
Didžiausią opozicinę frakciją turinčių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad švietimo sistema šiandien yra pasiekusi „visišką dugną“. Anot jo, šiuo metu daug mokyklų neturi vadovų, daug kur prasti mokymosi rezultatai, ugdymo įstaigos nepakankamai gerai įrengtos.
G.Landsbergis teigė, kad partijos turėtų sutarti dėl kelių konkrečių dalykų, kad susitarimas būtų kaip įmanoma konkretesnis.
Ministras pirmininkas su opozicijos politikais susitiko prieš Seimo rudens sesijos pradžią rugsėjo 09 dieną.
Pats premjeras susitikimo nekomentavo.
Prezidento pasiūlymai
Opozicija su premjeru taip pat aptarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus kitų metų valstybės biudžete papildomai numatyti 100 mln. eurų socialinei apsaugai.
Šalies vadovas šias lėšas pasiūlė surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
G.Landsbergis teigė paklausęs premjero, ar Vyriausybė įtrauks šiuos pasiūlymus į savo rengiamus teisės aktus.
„Iš premjero supratau, kad tokio ketinimo nėra“, – tvirtino konservatorių lyderis.
J.Sabatauskas teigė, kad jo partija linkusi palaikyti prezidento siūlymus, tačiau jie tėra „mažas žingsniukas gerovės valstybės link“.
„Mes lauksime kitų žingsnių, kurie iš tikrųjų galėtų atnešti nuo gerovės turtingiesiems iki gerovės visiems“, – kalbėjo parlamentaras.
G.Landsbergis taip pat tvirtino su ministru pirmininku aptaręs Vyriausybės planus dėl kitų metų gynybos biudžeto.
Visos parlamentinės partijos, išskyrus socialdemokratus, yra pasirašiusios susitarimą iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Man labai svarbu, kad Vyriausybė laikytųsi to susitarimo. (...) Jeigu ne, tai galime prirašyti šimtus popierių kiekvienai gyvenimo sričiai, švietimui, sveikatai, ir po to juos pamiršti“, – sakė konservatorius.
Pasak jo, premjeras pažadėjo, kad kitąmet siūlys didinti gynybos finansavimą.
Opozicijos lyderis
Politikai pirmadienį Vyriausybėje kalbėjosi ir apie naujienų portale lrytas.lt pasirodžiusią informaciją, kad valdantieji galbūt planuoja neįleisti į Seimo valdybą naujo opozicijos lyderio, taip didindami spaudimą balsuoti už Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimą.
Pagal opozicijos susitarimą, jų lyderiu nuo šių metų Seimo rudens sesijos turi tapti J.Sabatauskas.
Opozicijos lyderiui pagal Seimo statutą priklauso vieta Seimo valdyboje, tačiau valdybos sudėtį nutarimu tvirtina visas parlamentas.
Susitikime su premjeru dalyvavę politikai tvirtino apie tokius valdančiųjų ketinimus žinantys tik iš žiniasklaidos.
„Šitas žingsnis stumia Lietuvą iš demokratinių valstybių tarpo, sakyčiau, į Rytų bloką. Gal tada sulauksime, kada opozicijos atstovams neleis kandidatuoti?“ – kalbėjo J.Sabatauskas.
V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad toks žingsnis „galutinai diskredituotų“ valdančiąją daugumą.
„Tikrai ne Seimo pozicijos reikalas spręsti mūsų, opozicijos, vidaus klausimus. Man susidarė įspūdis, kad premjeras pritarė opozicijos nuomonei“, – teigė Liberalų sąjūdžio atstovė.
G.Landsbergis tvirtino, kad opozicijos lyderio neįleidimas į Seimo valdybą būtų neteisėtas. Pasak jo, tai yra valdančiųjų desperacija ir „beviltiškumo viršūnė“, bandant atleisti V.Pranckietį.
„Tokia ta valdančioji dauguma, silpnutė, nes V.Pranckietis juos po padu laiko“, – sakė konservatorių lyderis.
Valdantieji siekia atleisti V.Pranckietį, nes Seimo pirmininko pozicija pagal naują valdančiosios koalicijos sutartį atitenka Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
