Seimo statutas numato, kad jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, jos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Šią poziciją užėmęs politikas gali naudotis papildomomis teisėmis.
Pavyzdžiui, be eilės kalbėti diskusijose, siūlyti įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, turi pirmenybę užduoti klausimus ministrams Seimo plenarinio posėdžio metu ir panašiai.
Iš viso mažumai Seime priklauso 67 parlamentarai, dirbantys „valstiečių“, demokratų, socialdemokratų, „darbiečių“, Lietuvos regionų frakcijos gretose.
Taip pat Seimo narys, nesiregistravęs nė į vieną frakciją, – Mindaugas Puidokas.
Tam, kad mažumos atstovai galėtų išsirinkti Seimo opozicijos lyderį, jų koalicija turėtų turėti bent 34 parlamentarus.
-
G.Paluckas: S.Skvernelis – ne opozicijos lyderis, postą jam padovanojo „darbiečiai“
-
Opozicijos rezistencija baigėsi: dantys paaštrėjo ar šiptelėjo?
-
R.Karbauskis: manau, kad prezidentas, kuris atsako už užsienio politiką, dabar už galvos susiėmęs
-
V.Blinkevičiūtė apie G.Landsbergio žodžius, kad išgyvensime: skamba ganėtinai ciniškai ir nepagarbiai
Sudėtinga susitarti
Didžiausios opozicinės Seimo frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad skirtingoms politinėms jėgoms yra gana sudėtinga išsirinkti opozicijos lyderį.
Ji prisiminė, kad praėjusią Seimo kadenciją opozicijoje dirbo mažiau partijų, o joms vis tiek gerokai užtruko sutarti dėl lyderio.
„Siekis tikrai yra ir šitoje kadencijoje. Tik tiek, kad mes jau dabar – penkios frakcijos. Yra dalykų, dėl kurių tikrai sutariame, bet, žinoma, yra ir dalykų, dėl kurių nesutariame.
