Seimo Aplinkos komitetas rugsėjį yra pritaręs aplinkos ministro Simono Gentvilo pasiūlymui, kad reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų būtų įvertinamas informacijos pagrįstumas ir grėsmė saugomai vertybei.
Seimo Aplinkos komiteto opozicijos atstovai Tomas Tomilinas, Linas Jonauskas ir Ligita Girskienė siūlė į svarstomą įstatymo projektą grąžinti dabartinę nuostatą, įpareigojančią reaguoti į visus pažeidimus.
Pagal parlamentarų siūlymą, ministrui taip pat būtų buvusi suteikta teisė nustatyti skirtingą reakcijos laiką pagal galimą pažeidimo dydį, tačiau trečiadienį komitete neužteko balsų opozicijos siūlymui patvirtinti.
Opozicijos atstovai laikosi pozicijos, kad suteikus ministrui teisę nustatyti, į kuriuos pranešimus būtų reaguojama, atveriama landa korupcijai.
Aplinkos ministras S.Gentvilas teigia, kad Aplinkos apsaugos departamentas gauna daug nereikšmingų pranešimų, todėl reaguoti į kiekvieną nėra žmogiškųjų resursų, stringa planiniai patikrinimai.
„Aš labai siūlau įvertinti, kad jei į kiekvieną pranešimą aplinkos apsaugos pareigūnai turės reaguoti, mes neturėsime tų resursų, todėl diskrecija dėl reikšmingumo turėtų būti“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė S.Gentvilas.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigė, kad su dabartiniu reguliavimu „gelbėjant kačiuką mes galime pražiopsoti „Grigeo“ atvejį“.
Opozicinės Demokratų frakcijos atstovas T.Tomilinas tuo tarpu pabrėžė, kad suteikus ministrui poįstatyminiais aktais nustatyti, į kokius pranešimus reaguojama, į kokius – ne, paliekama pilkoji zona, atverianti landą korupcijai.
„Aš siūlau nustatyti, kad būtų patvirtintas algoritmas dėl laiko, per kurį pareigūnai turėtų reaguoti į nereikšmingus iškvietimus, įstatymas leistų ministrui nustatyti tik laiko prioritetus, bet negalėtų ministras savo įsakymu, kurio mes nei žinom, nei matėm, nustatyti atvejų, kai išvis galima nereaguoti“, – per komiteto posėdį sakė T.Tomilinas.
„Šiandien gal mes turim gerą ministrą, kitą kadenciją gal bus blogas, aš siūlau nesuteikti galios ministrui spręsti, kurie pažeidimai išvis netiriami, mes kalbame apie visuomenės pasitikėjimą sistema, ir iš esmės bet koks visuomenės rūpestis turi būti atlieptas“, – kalbėjo T.Tomilinas.
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Raimondas Sakalauskas sutiko, kad „yra slidi riba tarp reagavimo ir nereagavimo“, tačiau departamentas gauna daug nereikšmingų pranešimų, pvz., skundžiami žvejojantys žmonės, pranešėjams tiesiog spėjant, kad jie tai daro neturėdami leidimo.
„Mūsų sritis pakankamai plati, tie iškvietimai įvairiausi, „man kaimynas supylė nupjautą žolę“, matyt, kad ir įstatymas ne akmeny iškaltas, jei nesugebėsim sudėliot sistemos, galėsim ir įstatymą pakeisti, vertinat ir mūsų pajėgumus, ir keliamą riziką, nes daug atvejų, kai tyčiojasi iš mūsų, kvietalioja, kur reikia, kur nereikia“, – sakė R.Sakalauskas.
T.Tomilinas su tokiu požiūriu nesutinka, anot jo, siūlomu reguliavimu bus įtvirtintas atrankinis reagavimas.
„Po „Grigeo“ skandalo judėjome link operatyvaus reagavimo, link 24 valandas per parą budinčios gamtos apsaugos, o dabar daromas staigus posūkis link atrankinio reagavimo, keičiant esamą algoritmą“, – BNS sakė parlamentaras.
Dabartiniame Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinta pareiga aplinkosaugininkams reaguoti į kiekvieną pranešimą apie pažeidimą.
