Po rinkimų visų dėmesys nukreiptas į naująją valdžią, kuri dirba nepilną mėnesį ir kurios vidaus nesutarimai akivaizdūs. Štai biudžeto priėmimo datą Seime premjerui Algirdui Butkevičiui pavyko paskirti tik opozicijos dėka, nes koalicijos partneriai pamėgino ją susieti su balsavimu dėl Darbo partijos trijulės teisinės neliečiamybės. Taigi, trys partijos opozicijoje – praėjusioje valdančioje daugumoje buvę konservatoriai ir Liberalų sąjūdis bei Seimo naujokai „Drąsos kelias“. Šios partijos nusprendė, kad Seime dirbs kaip savarankiškos jėgos. Tiesa, opozicijos lyderis Andrius Kubilius tikisi liberalų palaikymo. Bendradarbiavimo galimybės neatmeta ir patys liberalai, bet pripažįsta, kad daugelyje sričių jų ir konservatorių nuomonės radikaliai išsiskiria. O štai „Drąsos kelio“ savo partneriais nemato nei konservatoriai, nei liberalai. Panašiai ir politologai: jie opozicinę jėgą mato tik konservatoriuose ir liberaluose, o likusieji, spėjama, asistuos ir stengsis vaizduoti opoziciją. Politologų nuomone, dvi koalicijai oponuojančios partijos stiprios, tad valdantiesiems lengva nebus.
Sunkiai ir ilgai lipdytos koalicijos pėdsakais seka ir opozicija. Jai nepavyko susišnekėti tarpusavyje ir praėjusią savaitę trys partijos – konservatoriai, liberalai ir „Drąsos kelio“ nariai pasiskelbė dirbsiantys kaip savarankiškos opozicinės politinės jėgos. Prieš tai Seimo užkulisiuose buvo šnekama apie liberalų ir konservatorių jungtuves, nes nereikia pamiršti, kad šios dvi partijos ketverius metus dalijosi valdžia, tačiau panašu, kad liberalai, saugodami savo liberalių idėjų grynumą ir turbūt nenorėdami likti konservatorių šešėlyje, nusprendė dirbti savarankiškai. Opozicijos lyderiu tapo didžiausios opozicinės frakcijos atstovas buvęs premjeras Andrius Kubilius. Jis pernelyg nesureikšmina, kad opozicija nėra vieninga ir tiki, jog liberalai ir toliau juos palaikys.
„Mes su liberalais kaip dirbome kartu būdami valdančioje koalicijoje, taip dirbsime kartu ir opozicijoje. Mūsų per daugelį bendradarbiavimo metų sukaupta patirtis yra vertinga, o pačios bendradarbiavimo formos gali būti įvairios“, – įsitikinęs opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Jei bus bandoma įgyvendinti populistinius pažadus, ar dėl progresinių mokesčių radikaliai keičiant mokesčių sistemą, įvedant ar grąžinant mokestinių lengvatų ir išimčių, kas sugriautų valstybės galimybes surinkti pajamų, tai tokiems dalykams mes tikrai prieštarausime. Sakė opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
„Nors ankščiau su konservatoriais ir buvome partneriai valdžioje, turime specifinių klausimų, savo nuostatas, savo turinį ir ne visą laiką nuomonės su konservatoriais sutampa“, – paaiškino Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Remigijus Šimačius.
Kol kas opozicija nėra pernelyg linkusi kibti valdantiesiems į atlapus. Štai kad ir svarstant biudžeto priėmimo datos klausimą. Tuomet tik opozicijos balsai išgelbėjo premjerą Algirdą Butkevičių nuo visiško fiasko, nes koalicijos partneriai Vyriausybės vadovo nepalaikė. Aišku natūralu, kad svarstant šį klausimą sulaukta opozicijos palaikymo, nes konservatoriai, pastaruosius ketverius metus buvę valdžioje, biudžetą ir rengė. Tad, A.Kubiliaus teigimu, toks jų žingsnis nereiškia, kad opozicijos ir valdančiųjų nuomonės visada sutaps.
„Jei bus bandoma įgyvendinti populistinius pažadus, ar dėl progresinių mokesčių radikaliai keičiant mokesčių sistemą, įvedant ar grąžinant mokestinių lengvatų ir išimčių, kas sugriautų valstybės galimybes surinkti pajamų, tai tokiems dalykams mes tikrai prieštarausime“, – sakė opozicijos lyderis A.Kubilius.
Bet jei konservatoriai ir liberalai yra nusiteikę dirbti kartu, bent jau tais klausimais, kuriais jų nuomonės sutampa, savo rate jie nemato trečios opozicijoje likusios partijos „Drąsos kelias“.
„Mes nuo pat pradžių matėme, kad ši partija kuriasi siekdama save pastatyti prieš mūsų valdančiosios koalicijos veiklą. Deja labai dažnai teko pastebėti, kad ši partija kūrėsi būtent tokiu principu ir juo rėmė savo veiklą. Dėl to mums tenka tik apgailestauti“, – sakė opozicijos lyderis A.Kubilius.
„Drąsos kelias“ atrodo keistai. Ypač, kai kalbame apie imunitetus. Tikintis, kad Darbo partija palaikys jų frakcijos imunitetus, palaikoma jų neliečiamybė, kitais atvejais balsuojama laisvai. Iš tikrųjų aš „Drąsos kelio“ veido nematau“, – dėstė Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas R.Šimašius.
Ką ketina veikti opozicijoje ir kaip tokius liberalų ir konservatorių pasisakymus vertina „Drąsos kelio“ vedlė Neringa Venckienė sužinoti nepavyko. Ji su laida „Savaitė“ bendrauti atsisakė. Politologai sako, kad jų nestebina, jog „Drąsos kelias“ liko nuošalyje ir šiai partijai perspektyvų nežada.
„Na, dėl N.Venckienės, tai čia visiškai suprantama. Ji norėtų būti kažkokia atskira, nes jai dabar eiti su kažkuo į opoziciją, kai ji atėjo kaip kovotoja su „supuvusia sistema“, nesinori. Reikia laukti, kad „Drąsos kelio“ frakcijos nariai tiesiog išsivaikščios po kitas frakcijas, nes, manau, kad ten per daug skirtingi žmonės“, – kalbėjo politologas Vytautas Dumbliauskas.
Dar vieno politologo nuomone, didžioji opozicinė partija ir frakcija yra konservatoriai. Esą būtent tik į jų nuomonę ir bus galima kreipti dėmesį. O štai liberalai, pasak Lauro Bielinio, daugelį savo veiksmų mėgins suderinti su konservatoriais, nors ir bando teigti, jog jie bus savarankiški. Jis neabejoja, kad opozicinė jėga bus matoma tik iš šių dviejų frakcijų, kiti tik asistuos.
„Mes turime neužmiršti, kad šios dvi frakcijos – konservatorių ir liberalų – yra patyrusių žmonių frakcijos, patyrusių politikų, sugebančių ne tik argumentuoti, bet ir atlikti sudėtingus taktinius veiksmus balsavimo metu, prieš balsavimą ir panašiai. Tad ši opozicija bus išties labai svarbus veiksnys, verčiantis valdančiąją daugumą atidžiai atlikinėti savo namų darbus ir preciziškai dirbti Seimo salėje“, – įsitikinęs politologas L.Bielinis.
Žvelgiant į praeitį, kai Andrius Kubilius buvo opozicijos lyderis ir gana stiprus bei aktyvus, politologai sako, kad ir šį kartą padėtis turėtų būti panaši. Esą opozicijai užteks jėgos išreikšti savo valią ir požiūrį įvairiais klausimais, nors balsų daugumos jie ir neturi. Neabejojama, kad didžiausios kibirkštys tarp valdančiųjų ir opozicijos žirs kalbant apie mokesčius, „Sodrą“, sprendžiant socialinius reikalus.
