„Arūnas Bubnys yra tikras profesionalas savo srityje. Manau, kad kai kurių asmenų jautrumas, kodėl jis nepriimtinas yra todėl, jog A.Bubnys daug metų dirbo Ypatingajame archyve, turėjo prieigą prie informacijos apie gyventojus, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su KGB“, – ketvirtadienį Seime svarstant A.Bubnio kandidatūrą teigė parlamentaras.
„Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems asmenims A.Bubnio kandidatūra nepriimtina“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Šie prisipažinimai, pagal įstatymą, yra įslaptinti.
Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems asmenims A.Bubnio kandidatūra nepriimtina.
A.Bubnys 1993–1998 metais dirbo Lietuvos ypatingajame archyve, buvo jo direktorius. Šiame archyve saugomi buvusio sovietų saugumo KGB dokumentai.
Krašto apsaugos ministras istorikas konservatorius Arvydas Anušauskas kandidatą apibūdino kaip asmenį, tikrai neabejingą Lietuvos istorijai. Anot jo, A.Bubnys su keliais kolegomis gelbėjo KGB archyvą, perkėlė iš kenksmingos aplinkos, tvarkė jį.
Tuo metu prieš šią kandidatūrą kalbėję Seimo opozicijos atstovai akcentavo, kad A.Bubnys iš Ypatingojo archyvo direktoriaus pareigų buvo atleistas esą dėl neveiklumo ir negebėjimo sutelkti kolektyvo. „Valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad nemoralu siūlyti tokią kandidatūrą.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas stebėjosi, kaip galima direktoriumi skirti asmenį, kuris prisidėjo, kad būtų atleistas ankstesnis Genocido centro vadovas.
„Šio kandidato dalykinės ir vadybinės savybės kelia daug klausimų, nėra aiškumo, kokia kryptimi bus nukreipta centro veikla“, – teigė jis.
„Šis paskyrimas tikrai įeis į šio Seimo liapsusų ir šiurkščių klaidų istoriją“, – pareiškė M.Puidokas.
Opozicijos atstovai dėl A.Bubnio skeptiški, Seimo pirmininkė tikisi sklandaus balsavimo
Didžiausios Seimo opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovai skeptiškai vertina istoriko Arūno Bubnio kandidatūrą vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jį teikianti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi sklandaus balsavimo.
„Lūkestis toks, kad kandidatas bus patvirtintas. Dėl asmeninių balsavimų visada nuomonės skiriasi, bet, sakyčiau, kad pono A.Bubnio kandidatūra sulaukė pakankamai didelio palaikymo, tikiuosi, kad bus sklandžiai patvirtinta“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad didžioji dalis frakcijos narių nepalaikys kandidatūros.
„Vakar turėjome susitikimą su kandidatu, šiek tiek nuvylė, kad konkrečių atsakymų negavome, vis tik didžioji dalis frakcijos nepalaikys šios kandidatūros“, – žurnalistams sakė A.Norkienė.
Anot jos, frakcijos nariams „kliūna jo kaip vadybininko trūkumai“ ir dalis frakcijos A.Bubnio nemato kaip centro vadovo, nevertinant jo kaip mokslininko kompetencijos.
Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ frakcijos atstovas Saulius Skvernelis sakė abejojantis, ar A.Bubnys bus tas vadovas, kuris gali suvienyti konfliktuojančias puses.
„Žmogus, kuris dalyvavo pačiam procese, šitam konflikte, nemanau, kad jis bus vienijanti figūra tapęs naujuoju vadovu ir susidoros su iššūkiais, kurie keliami šitoj sudėtingoj situacijoj. Protingiausias sprendimas būtų, jei būtų pasiūlytas žmogus, kuris turėtų abiejų nesutariančių pusių pasitikėjimą“, – žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Žmogus, kuris dalyvavo pačiam procese, šitam konflikte, nemanau, kad jis bus vienijanti figūra tapęs naujuoju vadovu.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl istoriko A.Bubnio skyrimo LGGRTC vadovu. Jo kandidatūrą į šias pareigas pateikė Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen vietoje prieš porą savaičių atleisto Ado Jakubausko. Balsavimas dėl paskyrimo vyks slapta.
Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A.Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.
Kandidatas vadovauti LGGRTC taip pat teigė, jog siektų „išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis“.
Kai kurie opozicijos politikai kritikuoja Bubnio kandidatūrą jį kaltindami dalyvavus procese atleidžiant buvusį centro vadovą A.Jakubauską.
A.Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos LGGRTC. Seime sudaryta komisija situacijai centre tirti pasiūlė tuometinį generalinį direktorių A.Jakubauską atleisti.
Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį A.Jakubauską.
Situaciją centre tyrusi Seimo darbo grupė konstatavo, kad direktoriui nepavyko užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.
A.Jakubauskas kaltinimus atmetė ir atleidimą vadino nepagrįstu bei politiškai motyvuotu.
Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
