Ja siūloma įtvirtinti dabartinį savivaldos modelį, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.
Panašias pataisas opozicijos parlamentarai jau buvo registravę kaip alternatyvą daugumos inicijuotam Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų projektui.
Abu projektai buvo pateikti Seimui, bet opozicijos – atmestas, o valdančiųjų variantui pritarta ir jį svarstys parlamento komitetai.
Konstitucijos pakeitimo projektą inicijavęs socialdemokratas Eugenijus Sabutis teigia, kad projektas patobulintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir rudens sesijoje bus teikiamas svarstyti iš naujo.
„Mano įsitikinimu, toks modelis sėkmingai veikia jau šešerius metus, juo patenkinti savivaldybių gyventojai ir tai yra viena iš esminių stiprios savivaldos sąlygų“, − Socialdemokratų partijos frakcijos pranešime cituojamas E.Sabutis.
Anot jo, Seimui pritarus po pateikimo, projektas galės komitetuose būti svarstomas su Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir valdančiųjų projektu, kaip opozicija ir siekė iš pradžių.
„Toks buvo ir pirminis tikslas. Pateikime kartu, o svarstymo stadijoje išgryninsime geriausią variantą, kuris tiks visoms frakcijoms. Deja, tuo metu valdantieji pasuko kitu keliu – pritarė tik savam, o socialdemokratų grąžino tobulinti“, − sakė E.Sabutis.
Seimas birželį po pateikimo pritarė valdančiųjų inicijuotam Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių meru rinkimų projektui.
Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.
Tuo tarpu opozicinių socialdemokratų kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis inicijuotas projektas buvo atmestas. Juo siūlyta apibrėžti ir mero statusą.
Konstitucija dėl tiesioginių merų rinkimų keičiama, kai Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad dabartinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai.
KT nutarime pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai, tad nepakeitus Konstitucijos tiesioginiai merų rinkimai būtų negalimi.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
