Energetikos ministrui keliami klausimai dėl padėties elektros rinkoje, šildymo kainų, atsinaujinančios energetikos šaltinių, energijos taupymo plano, biokuro kainos pokyčių ir panašiai.
Savo ruožtu opozicija aiškina, kad „padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška“.
D.Kreivys kaltinamas nekompetencija, neveiklumu ir galbūt nusikalstamu aplaidumu.
Tačiau interpeliacija jam kiek pristabdyta, nes esą pirmiau reikia spręsti karštesnį energetikos ministro tinkamumo eiti pareigas klausimą.
Nepamirštas ir S.Gentvilas. Tačiau laukiama, kol savo žodį dėl jo įsakymu pakeistos viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos tars prokuratūra, vykdanti viešojo intereso gynimo tyrimą.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sakė, kad jeigu A.Armonaitė nepateiks siūlymų, kaip padėti sunkumus dėl energetinės krizės išgyvenančiam verslui, irgi bus keliamas klausimas dėl jos politinės atsakomybės.
Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docento Igno Kalpoko nuomone, tokiame opozicijos elgesyje galima įžvelgti tam tikro oportunizmo. Situacija jai dabar kaip reta palanki ir tuo skubama naudotis.
Kita vertus, kaip pažymėjo jis, reikia pripažinti, kad bent kai kuriais klausimais Vyriausybė nepadarė visko, kad užkirstų kelią dabartinei padėčiai.
Vilniaus politikos analizės instituto direktorės Virginijos Būdienės teigimu, interpeliacijos ministrams yra natūralus politinis procesas.
Tiesa, jos nuomone, svarbu, kad opozicija neužsižaistų ir nepamirštų, kokia geopolitinė realybė yra už lango.
„Karščiausi taškai“
Pasak G.Palucko, į priekį judama su interpeliacija D.Kreiviui.
Toks pats procesas G.Landsbergiui kol kas sustojęs.
„Po vieną iš dirvos rauni, po vieną. Taigi iškart nečiumpi visų, nes netektų prasmės. Turiu galvoje, kad juk čia nėra formalumas – ministrai juk turi pasiruošti atsakyti į klausimus ir tuos atsakymus turi girdėti visi: ne tik opozicija, bet ir, svarbiausia, visuomenė.
