Politikų teigimu, tai būtų „racionali galimybė sugrįžti prie istoriškai nusistovėjusio ministerijų modelio“, turint omenyje, jog 1997-aiais Energetikos ministerija buvo panaikinta, tačiau vėl atkurta 2009-aisiais, turint ketinimų Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę, vykdyti elektros tinklų sinchronizacijos su Europa projektus.
Opozicijos atstovai sako, kad abi ministerijos per Lietuvos Verslo Paramos Agentūrą koordinavo reikšmingas ES struktūrinių fondų investicijas, tačiau šiuo metu yra atsakingos už „reikšmingai mažesnį paramos kvietimų ir lėšų skaičių“.
„Praėjus dešimtmečiui galime konstatuoti, kad daugelį planų abi ministerijos įgyvendino ar baigia įgyvendinti, todėl gal ne veltui valdantieji nuo šių metų Ūkio ministeriją pervadino į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją“, – teigia projekto iniciatorius liberalas Simonas Gentvilas.
Parlamentarai pabrėžia, kad abi institucijos yra vienos mažiausių šalies ministerijų (Energetikos ministerijoje dirba 86, Ekonomikos ir inovacijų – 225 darbuotojai). Todėl prieš dešimtmetį funkciškai padalintos ministerijos atstatymas, jų nuomone, leistų taupyti lėšas ir tesėti svarbius politinius pažadus.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, jog pritartų Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų jungimui bei kad mato galimybių ateityje sujungti ir Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas.
Į eurokomisarus siūlomas dabartinis „valstiečių“ ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius nėra jungimo šalininkas ir ragina gerai įvertinti sprendimo žalą ir naudą.
Premjeras Saulius Skvernelis yra užsiminęs, kad gali būti svarstomi įvairūs variantai V.Sinkevičiui palikus ministro postą, tarp jų – ir „mažesnės Vyriausybės“ galimybė.
