Prieš vienuolika metų oranžiniai dviračiai Vilniaus gatvėse buvo matomi tik kelias dienas. Vienas pirmųjų bandymų Europoje įdiegti dviračių mainų paslaugą, kainavęs per 271 tūkst. Lt, patyrė fiasko, nes, nors ir buvo apeliuojama į vilniečių ir miesto svečių sąmoningumą, dviračių mieste neliko per kelias dienas.
Pristatant naująją sistemą, kuri pradės veikti kitų metų pavasarį, senojo oranžinio dviračio pademonstruoti nebebuvo galima – tų dviračių paprasčiausiai neliko. Vienintelis yra saugomas Šiaulių dviračių muziejuje.
Tuomet šalia oranžinio Vilniuje atsirado ir rožiniai dviračiai, 160 jų skirta turistams ir juos gavo sostinės viešbučiai bei regioniniai parkai. Šiais dviračiais važinėtis galima iki šiol.
Tai visiškai kitos kartos dviračių mainų sistema – saugi, antivandalinė. Šiuo metu Europoje važinėja 46 tūkst. tokių dviračių – sak A.Zuokas.
Antras bandymas įdiegti dviračių mainų sistemą buvo 2007 metais, tuomet projektas buvo pristatytas ir Vilnius turėjo galimybę būti antras miestas po Liono taip nuomojantis dviračius. Tačiau praeitoje kadencijoje siūlymas nebuvo įgyvendintas.
„Rankų nenuleidome, ką pradėjome, norime baigti. Dabar drąsiai galime sakyti, kad kitų metų pradžioje sistema bus diegiama ir oranžinis grįš į Vilniaus gatves“, – sistemos pristatyme kalbėjo meras Artūras Zuokas.
Paklaustas, ar nebijo vėl prarasti dviračius, A.Zuokas teigė manąs, kad per šį laiką vilniečiai tapo „geresni ir didesni miesto patriotai“. „O kalbant rimtai, tai visiškai kitos kartos dviračių mainų sistema – saugi, antivandalinė. Šiuo metu Europoje važinėja 46 tūkst. tokių dviračių. Tai tikrai yra daugelyje Europos miestų patikrinta dviračių mainų sistema. Ši sistema visiškai skiriasi nuo 2001-ųjų metų sistemos, kai projektas buvo naivus, su dideliu pasitikėjimu įgyvendinamas. Dabartinė sistema prižiūrės, kas ima dviratį“, – tvirtino meras.
Anot bendrovės „JCDecaux Lietuva“, kuri ir laimėjo konkursą diegti dviračių mainų sistemą, vadovės Žanetos Fomovos, šie dviračiai saugūs, tvirti ir patikimi, tad jų tikrai neturėtų ištikti pirmųjų oranžinių likimas. Projektas numatytas 15 metų, per tiek laiko ketinama investuoti 7mln. eurų (daugiau nei 27 mln. Lt).
Pirmąją valandą bus galima važinėti nemokamai, antroji kainuos 10 Lt, trečioji – 15 Lt. Šioms kainoms dar turės pritarti sostinės taryba. Anot mero, dviračiai bus miesto visuomeninio transporto dalis, tad jie bus skirti labiau susisiekimui, o ne pramogoms ir turizmui.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Dviratį mina Vilniaus „Kibirkšties“ krepšininkė. |
Miestui, anot mero, nieko mokėti už dviračių sistemos įdiegimą nereikės, nes „JCDecaux“ investicijas turės atgauti iš lauko reklamos pajamų. Kaip tik tai miesto tarybos opozicijos atstovams atrodo didelis naujosios sistemos trūkumas. Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovo Vido Urbonavičiaus, visa lauko reklamos rinka sostinėje koncetruojasi vienose rankose.
Dviratį galės paimti bet kas, turintis banko arba Vilniečio kortelę. Nuomos sistema veiks nuo kovo vidurio iki spalio vidurio, nebent tam bus netinkamos oro sąlygos.
A.Zuokas pažadėjo plėtoti ir dviračių takų tinklą Vilniuje, kuris šiuo metu yra apgailėtinos būklės. Tačiau esą miesto centre ir senamiestyje atskiro tinklo neįmanoma nutiesti, čia dviračiais galima važinėtis pagal Kelių eismo taisykles bet kur. „Bendrai sujungimo takai tarp miesto dešiniojo Neries kranto ir centro bus plėtojami“, – užtikrino meras.
