Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad prieš šventes išaugęs sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę sumažėjo.
52-ąją šių metų savaitę (gruodžio 23–30 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 42,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 46,9 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 52-ąją savaitę registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
52-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 39 asmenys, tarp kurių buvo 11 vaikų iki 2 m., 17 vaikų 2–17 m. amžiaus grupėje ir 11 suaugusiųjų. Intensyvios terapijos skyriuje gydomi 2 asmenys.
Vaistus vartoti be improvizacijų
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius spėja, kad sergamumas gali būti sumažėjęs, nes švenčių metu žmonės laiką leido siaurame artimųjų rate.
Tačiau V.Kasiulevičius įspėja, kad sergamumas gali vėl išaugti, nes žmonės grįžta į biurus, o pastarųjų dienų orai labai palankūs virusams plisti.
V.Kasiulevičius karščiuojančius pacientus skirsto į tris kategorijas: pacientas serga paprasta virusine infekcija (nedidelė temperatūra, sloga), serga gripu (aukšta temperatūra, kaulų laužymas, šaltkrėtis), serga bakterine kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas tęsiasi ilgiau kaip 4 paros, intensyvus kosulys, krūtinės skausmas, pūlingos apnašos ant tonzilių, pūlinga sloga).
Šeimos gydytojas įspėja, kad mušti temperatūros, jei ji nesiekia 38 laipsnių, nėra prasmės: „Tačiau jei aukšta temperatūra nekrinta ką bedarytumėte, ir galvojate, kad kažkas ne taip, kreipkitės į gydytoją. Geriau pikta registratorė ir burbantis gydytojas nei komplikacijos.“
Be to, V.Kasiulevičius pažymi, kad antibiotikai gydo tik bakterines infekcijas, tarp jų ir gripo komplikacijas – plaučių uždegimą, anginą, sinusitą – bet ne patį gripą.
CRB arba C-reaktyvaus baltymo tyrimas gali padėti nustatyti paciento būklės sunkumą. Didžiausia tikimybė, kad esant aukštiems CRB rodikliams (30–50 mg/L) gydytojas paskirs antibiotiką: „Jeigu jūsų CRB daugiau kaip 100 mg/L, būsite stebimas ypač atidžiai, tyrimai bus kartojami po kelių dienų. Sunkesniu atveju galite net atsidurti ligoninėje.”
Geriau pikta registratorė ir burbantis gydytojas nei komplikacijos.
V.Kasiulevičius pabrėžia, kad antibiotikus reikia ne ,,pagerti“ 2–3 dienas, o vartoti, kaip paskyrė gydytojas. „Tai reiškia 5–7 paras ir pakankamomis dozėmis – ne pusę paskirtos dozės“, – akcentuoja.
Gripo vakcina – veiksminga
Gydytojas įspėja, kad geriami ar lašinami antialerginiai vaistai infekcinės slogos negydo, nebent jie skiriami kartu su pseudoefedrinu ar į jį panašiais, tarp liaudies taip vadinamaisiais ,,sutraukiančiais”: „Tokio derinio nevartokite, jeigu sunkiai kontroliuojate kraujospūdį.“
V.Kasiulevičius pažymi, kad lašai į nosį, vartojami ilgiau nei tris paras, patys gali sukelti slogą. „Didelė tikimybė, kad jūros vanduo jums nepakenks. Ar veikia vitaminai C, D, E, aš nežinau, nes tiksliai nežino niekas“, – šypteli gydytojas.
Tačiau V.Kasiulevičius tikrai žino, kas gali apsaugoti nuo virusų. Esminis ir lemiamas faktorius – plauti rankas: „Tai – vienintelis patikimas būdas, neskaitant skiepų, sumažinantis gripo plitimą. Ir neduokite rankos sveikinantis, jeigu įmanoma... Bet kartais viršininkai negailestingi“, – pajuokavo V.Kasiulevičius.
Skiepytis nuo gripo jau per vėlu. Geriausia tai padaryti iki kiekvienų metų lapkričio 1 dienos: „Europoje ir JAV vyrauja A gripas (beveik per pusę H1N1 ar N3N2). Vadinasi, visos gripo vakcinos, kuriomis pasiskiepijote, yra veiksmingos. B gripo visoje Europoje kol kas labai mažai.“
Pasaulinė sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su virusu.
