„Vertiname kaip kompromisinį variantą, džiaugiamės, kad pavyko jį per žiemą pasiekti, nes iniciatyvos pernai metais buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę“, – LRT radijui trečiadienį sakė V.Sviderskis.
„Aišku apsiribos (skrydžių oro balionais – BNS), atsiranda papildomi reikalavimai, sumažėja skrydžių kryptys, kampai. (...) Skrydžių kažkiek sumažės, sudėtingumas procedūrų atsiras, bet esame sutarę, per birželį bandysime ta tvarka vadovautis, žiūrėsime kaip veikia, ir po liepos mėnesio NATO summito vėl sėsti prie stalo ir žiūrėti, kas veikia gerai, kas neveikia, kaip galima koreguoti, kad nemažintume balionų grupės“, – kalbėjo jis.
Susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras teigė, kad naujoje tvarkoje numatyta, kad būtų užtikrintas ir didesnis saugumas, ir skrydžių veikla.
„Yra nustatytos trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Palangoje – aikštelės, iš kurių galima skristi, jų koordinatės, kryptys, aprašyta, kaip galėtų oro balionai skristi grupėmis. (...) Svarbiausia, visos pusės, dalyvaujančios oro eisme, turėtų labai aiškias taisykles, sistemą, kaip jie veikia. Mūsų vertinimu, saugumo problemų nebelieka“, – apie naują tvarką pasakojo J. Nugaras.
V. Sviderskis teigė, jog pritaikius naujas taisykles, skrydžių karšto oro balionais gali būti mažiau.
„Pagal naujas taisykles aprašyti kampai, prie kokių vėjų galima skristi. Iki šiol skrisdavome bet kokia kryptimi, buvo pilotų ir skrydžių vadovų darbas susireguliuoti, kokiuose aukščiuose kirsti tūptinę, ar būti žemiau, ar aukščiau, išlaikyti saugius atstumus, o dabar naujoje tvarkoje sudėti kampai, jei vėjas pasisuks į 200 laipsnių, išilgai tūptinės, prie tokių vėjo krypčių skrydžių iš viso negalės būti“, – teigė jis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis, skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ bei kitų institucijų vadovai trečiadienį pristatys birželį įsigaliosiančią naują karšto oro balionų skrydžių tvarką.
