Nereikia baimintis vakcinos
Imunologė Aurelija Žvirblienė tikina, kad kiekvieno organizmo reakcija į vakciną yra individuali, neaišku nuo ko ji priklauso – nuo genetikos ir visokių kitokių veiksnių, tačiau rezultatui – imuniteto susidarymui – ji neturi įtakos: „Kad susidarytų apsauginis imunitetas, organizmo reakcija nebūtina. Daug žmonių net nepajaučia skiepo ir turi tūkstančius vienetų antikūnų.“
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis tikina, kad baimintis organizmo reakcijos į vakciną nėra jokio pagrindo. „Jei kalbame apie gripo ar COVID-19 vakcinas, turiu pasakyti, kad jos yra negyvos. Ten nėra nieko gyvo, kas galėtų sukelti virusą ar ligą, todėl nerimauti, kad žmogus užsikrės ta liga, tikrai nereikia“, – aiškino profesorius.
Kad susidarytų apsauginis imunitetas, organizmo reakcija nebūtina. Daug žmonių net nepajaučia skiepo ir turi tūkstančius vienetų antikūnų.
Kodėl vienų žmonių organizmas sureaguoja į vakciną, o kitų ne, pasakyti sunku, tačiau epidemiologai, anot V.Usonio, jau prieš kurį laiką pastebėjimo tendenciją. Tikėtina, kad jei žmogaus organizmas sureagavo į vakciną, jam ši vakcina ir yra labai reikalinga. „Buvo atlikti tyrimai, kurių metu lyginti žmonių, kurių organizmas sureagavo į skiepą, ir žmonių, kurie sunkiau sirgo ta liga, skaičiai. Ir jie buvo stebėtinai panašūs. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės, kuriems pasiskiepijus organizmas į vakciną sureaguoja, sirgtų nelengva ar sunkia ligos forma, kad būtent jiems ir reikalingas tas skiepas. To visiškai patvirtinti negalima, nes tie žmonės būna jau pasiskiepiję, tačiau seka, manau, logiška“, – mintimis dalijosi V.Usonis.
Išlaukti ir ilsėtis
Po vakcinos pajutus nemalonius simptomus, tą kelių dienų laikotarpį reikėtų tiesiog pralaukti. A. Žvirblienė patarė gerti skysčių, elgtis taip, kaip elgiamės infekcijos metu. „Organizme prisigamina įvairių uždegimą sukeliančių medžiagų, jos ir sukelia tas reakcijas. Temperatūrą, prireikus, galima numušti vaistais“, – teigė imunologė.
Tiesa, reiktų nepamiršti, kad infekcijos metu temperatūra padeda sudoroti virusą, todėl turint neaukštą temperatūrą patariama pakentėti ir jos nemušti: „O po vakcinos tai yra tiesiog reakcija, todėl nereikia kankintis – galima išgerti vaistų. Po vakcinos viskas daug greičiau baigiasi, nes vakcinos veiklioji medžiaga greitai pasišalina – per dieną ar dvi, o infekcijos metu virusas gali išlikti savaites ar net mėnesius. Ir vienu, ir kitus atveju tuos tipškus negalavimus sukelia imuninės sisemos reakcija. Bet infekcijos metu prisideda dar ir tiesioginis viruso poveikis – jis pažeidžia įvairias ląsteles, jose dauginasi.
Infekcijos metu, kai kam būna ir sunkios komplikacijos, kurios kyla per stipriai reaguojant imuninei sistemai – tai plaučių ir kitų organų pažeidimai, arba sisteminė reakcija, vadinamoji citokinų audra, o tai jau gali baigtis mirtimi. Po vakcinos nieko panašaus nebūna, nes nėra ligos sukėlėjo, todėl uždegiminiai procesai užgęsta savaime“, – komentavo imunologė. Tuo laiku, kai savijauta po vakcinos prasta, vis tik reiktų ilsėtis, gerti daug skysčių, o labai pablogėjus, aišku, kreiptis į gydytojus.
