„Šio amžiaus pradžioje Lietuvoje turėjome apie 3-4 tūkst. perinčių porų. Prieš ketverius metus jau buvo likę tik apie 500, o dabartinė inventorizacija parodė, kad situacija dar liūdnesnė“, – ministerijos pranešime teigė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologas Arūnas Čerkauskas.
Nors antys Lietuvoje yra įprasti paukščiai, rudagalvę antį galima pamatyti vos keliose Lietuvos vietose, skelbia ministerija. Ji taip sparčiai nyksta, kad šiemet Lietuvos ornitologų draugija paskelbė ją metų paukščiu.
Rudagalvės anties populiacija mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija suteikė jai globaliai nykstančios rūšies statusą.
Pasak A.Čerkausko, tarp pagrindinių rūšies nykimo priežasčių yra tarša iš žemės ūkio.
„Rudagalvei ančiai reikalingi seklūs, viršvandene augalija apaugę ežerai su atviro vandens plotais, arba žuvininkystės tvenkiniai. Didelė dalis tokių ežerų visiškai užželia dėl cheminės taršos iš žemės ūkio. Vandens telkinys apauga tiek, kad nelieka atvirų vandens plotų, užauga aukštos nendrės, sumedėjusi augalija ir šitai ančiai sąlygos jau tampa nebetinkamos“, – teigė ornitologas.
Kita grėsmė, anot jo, vis dar išlieka nelegali medžioklė.
„Lietuvoje tai nelabai aktualu, bet labiau į rytus nuo mūsų medžioklė mažai reguliuojama. Skaičiuojama, kad daugiausiai Rytų Europoje, bet ir kitose šalyse, kasmet nušaunama iki 30 tūkst. individų“, – sakė A.Čerkauskas.
Antys, kurios išvengia šūvio, neretai žūva apsinuodijusios į vandenį patekusiais švininiais šratais. Mokslininkai skaičiuoja, kad dėl apsinuodijimo švinu kasmet žūsta iki penkiasdešimt tūkstančių individų.
Europos Sąjungoje nuo pernai švininiai šratai vandens paukščių medžioklėje buvo uždrausti, bet kitur tai išlieka problema.
„Turint omenyje, kad pasaulinė rudagalvių ančių populiacija yra iki 800 tūkst. individų, šie skaičiai iškalbingi ir nenuostabu, kad ši antis tapo globaliai nykstančia“, – kalbėjo ornitologas.
Rudagalvės anties situaciją Lietuvoje taip pat apsunkina invazinės rūšys – kanadinė audinė ir mangutas. Šie gerai plaukiantys plėšrūnai įsisuka į rudagalvių ančių ir kirų kolonijas, pridarydami joms žalos.
Anot ornitologo, šios anties vidutinė gyvenimo trukmė yra tik pusšeštų metų, tai taip pat turi įtakos dabartinei jos situacijai, nes populiacija nespėja atsistatyti.
A.Čerkausko teigimu, pagrindinė pagalba šios rūšies išlikimui Lietuvoje būtų cheminės taršos iš žemės ūkio mažinimas, tam reikalingi atitinkami teisės aktai, reguliuojantys taršos patekimą į ežerus.
