Ūkininkas Vytautas Leliūnas savo laukuose rado balionu atkeliavusią žinutę iš Vokietijos. Laiškelyje vokiškai buvo parašyta: „Sveikas, brangus radėjau. Radote mano balioną. Būtų malonu pažinti jus. Gražaus pavasario.“
Taip pat buvo parašyti vardas ir pavardė – Franziska Schiller iš Roitlingeno. Galima būtų rašyti laišką, tačiau virtualaus gyvenimo amžiuje viskas pasisuko kiek kitaip.
Vytautas kreipėsi pagalbos į giminaičius. Joniškio mėgėjų teatro „Žiburys“ režisierė Violeta Tuomaitė ėmėsi sklaidos – paskelbė laišką socialiniame tinkle. Kone visa giminė ėmėsi ieškoti galimos laiško autorės.
Netrukus tarp Violetos pažįstamų atsirado tokių, kurie gyvena ir dirba Vokietijoje. Viena moteris šią istoriją papasakojo savo prižiūrimam garbaus amžiaus vyrui. Šis tarsi ant sparnų ėmėsi šio galvosūkio.
Netrukus jis rado laišką siuntusią moterį ir su ja susisiekė. Paaiškėjo, kad ji gyvena vos už keliolikos kilometrų. Pranešė jai, kad balionas su laišku buvo rastas Lietuvoje, davė ūkininko adresą.
Paaiškėjo, kad balionas su laišku įveikė mažiausiai apie 1700 kilometrų, jei vėjas pūtė tiesiai ir nebuvo pasukęs į Lietuvą aplinkiniais keliais. Franziska tuojau pat parašė ūkininkui laišką, kuriame padėkojo už tokią reakciją į radinį, ir pasiūlė bendrauti daugiau.
Šiame laiške moteris padėkojo už jai suteiktą netikėtą džiaugsmą – balandžio 7 dieną ji paleido viso tris balionus, tačiau tik šis vienas sukėlė tokią grandininę bendravimo ir paieškų reakciją.
Ji prisipažino, kad yra neįgali nuo gimimo, todėl juda elektriniu vežimėliu. Nežiūrint į tai, ji yra labai aktyvus žmogus ir džiaugiasi gyvenimu: dirba knygyne, vaidina neįgaliųjų teatre, kartais veda laidas vietiniame radijuje.
