„Paprastai svarstant vienokius ar kitokius pasiūlymus keisti įstatymus, priimta konsultuotis su grupėmis žmonių ar susivienijimų, kuriuos liečia siūlomi pakeitimai. Šįkart kalbama apie įvairių konfesijų religines bendruomenes. Bet iki šiol dialogo su mumis nebuvo“, – interviu laikraščiui „Stačiatikių Lietuva“ sakė metropolitas Inokentijus.
„Be abejo, minėta parlamento iniciatyva kelia tam tikrą nerimą, nes ne taip seniai, prasidėjus karui Ukrainoje, būtent mūsų Bažnyčia buvo nepelnytai puolama ir kaltinama. Dėkui Dievui, dabar situacija tapo ramesnė“, – pridūrė jis.
Taip dvasininkas kalbėjo Seime parlamentarų grupei registravus pataisas, kurios leistų teismo sprendimu išregistruoti ar likviduoti religinę bendruomenę ar bendriją, jei tai būtina dėl saugumo, viešosios tvarkos ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
„Kita vertus, gyvename demokratiškoje šalyje, kur gerbiami įstatymai ir žmogaus teisės, kur veikia nepriklausomi teismai. Todėl tikime, kad nugalės Dievo tiesa ir įstatymo teisingumas“, – kalbėjo Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos vadovas.
„Mes – stačiatikybę išpažįstantys žmonės, mūsų Bažnyčios nariai – esame atsidavę Lietuvos valstybei, ištikimi jai, mes vykdome jos įstatymus, gerbiame tautos tradicijas“, – pridūrė jis.
Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija pernai kritikos sulaukė po to, kai metropolitas Inokentijus pernai iš kunigystės pašalino kelis kunigus.
Vėliau Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I juos sugrąžino atgal į luomą.
Dvasininkai buvo apkaltinti kanoniniais nusikaltimais, bet Konstantinopolis konstatavo, jog kunigai buvo pašalinti ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.
Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau po šių įvykių pradėta kurti ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.
Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.
