– Kaip reagavote, sulaukę pasiūlymo pristatyti orų prognozes per TV?
Silvestras (S.): Visame pasaulyje įprasta, kad naujienų laidose orus praneša meteorologai – manoma, kad taip informacija skamba patikimiau. Lietuvoje vis dar buvo ieškomas geriausias orų prognozių televizijoje receptas.
Inga (I.): Visada maniau, kad niekada neisiu į televiziją. Net nežinau, kodėl sutikau. Tikriausiai smalsumas nuvedė. Iš pradžių buvo baisu...
– Prie ko buvo sunkiausia priprasti?
I.: Prie aplinkos. Teko mokytis, kaip elgtis studijoje. Be to, reikėjo gerai apgalvoti tekstą, kaip sudėtingus terminus „išversti“ į visiems žmonėms suprantamą kalbą. Pamažu darėsi vis paprasčiau. Pastebėjau, kad ir gyventojai jau daugiau žino meteorologijos terminų, todėl lengviau paaiškinti tam tikrus dalykus apie orus.
S.: Beje, pasirengimas darbui prieš kamerą tetruko vos porą savaičių.
– Ar manote, kad mažytis orų pristatymo šou žiūrovui suprantamesnis nei diktoriaus perskaityta orų prognozė?
S.: Tai turbūt priklauso nuo to, kokiu tikslu žiūrovas žiūri žinias. Jei tikslas – sužinoti konkrečią informaciją, tuomet turbūt nėra skirtumo, kas ir kaip pristato orus.
I.: Tiesa, palydovo darytos meteorologinės nuotraukos tikrai būna įspūdingos, tad jas šiek tiek paaiškinus galima lengviau suprasti, kodėl orai būtent tokie. Žmonės dažnai klaidingai mano, kad jei Maskvoje prasidėjo pūga arba liūtys, greitai ir mes to sulauksime. Taip būna tik retais atvejais, nes dažniausiai vienokie ar kitokie orai mus pasiekia iš vakarų ar pietų, pavyzdžiui, ciklonas atkeliauja iš Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos. Taigi norintiesiems suprasti nedidelis orų pristatymo šou yra naudingesnis nei sausa prognozė.
Daug linksmiau dirbti, kai laukiame labai aktyvaus atmosferos fronto, atnešančio daug sniego žiemą ar lietaus ir perkūnijų vasarą. Tik gaila, kad tokie orai pridaro nuostolių žmonėms.
– Ar nejuntate monotonijos, kai ilgam nusistovi pastovūs orai?
S.: Be abejo, juntame. Nesvarbu, ar tai ilgas saulėtas laikotarpis, ar lietūs. Kita vertus, mūsų klimatas gana įvairus. Įsivaizduoju, kaip turėtų pabosti, pavyzdžiui, Ispanijos orų pranešėjams, kai kelis mėnesius giedra, sausa ir beveik visada vienodai karšta.
I.: Mano silpnybė – stiprios liūtys ir žaibai su perkūnijomis. Daug lengviau ir linksmiau dirbti, kai laukiame labai aktyvaus atmosferos fronto, atnešančio daug sniego žiemą ar lietaus ir perkūnijų vasarą. Tik gaila, kad tokie orai pridaro nuostolių žmonėms.
– Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas pradėjus rodytis per TV?
I.: Gyvenimas per daug nepasikeitė, tik atsirado daugiau darbo, įtampos. Nebuvo lengva išmokti, kaip išnaudoti kiekvieną laisvą minutę poilsiui, mat kai pradėjau dirbti televizijoje, ne tik turėjau kitą darbą, bet dar studijavau ir magistrantūroje.
S.: Kai tavo darbo rezultatas daugiau ar mažiau viešas, šiek tiek vargina.
– Ką manote apie manekeniškas mergaites, per TV pristatinėjančias orus?
I.: Jos sukelia šypseną, kartais pasipiktinimą, bet tai – jų pasirinkimas. Gal kai kam ir aš atrodau juokingai.
S.: Atrodo, ši mada jau praėjo. Nors jei yra auditorija, kuriai tai patinka, būtinai atsiras ir panašaus stiliaus žinios.
– Ar dažnai tenka aptarti orus privačiuose pokalbiuose?
S.: Žmonės nuolat kalba apie orus. Todėl nieko nuostabaus, kad norinčiųjų su meteorologu apie tai pakalbėti tikrai netrūksta.
I.: Dažniausiai visi klausia apie orus tik dėl to, kad vėliau pasakytų, jog mūsų prognozės yra blogos. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau suprantančiųjų, kaip nelengva prognozuoti orus.
– Koks oras jums blogas?
I.: Man labiausiai patinka lietūs ir perkūnijos bei pūgos. Svajonė – pamatyti tornadą.
S.: Gyventi Lietuvoje ir mėgti vien šilumą bei giedrą, vadinasi, du trečdalius laiko būti nepatenkintam orais. Man patinka įvairovė. Žinoma, vargu ar kam patinka eiti pasivaikščioti, kai drebia šlapdriba ar pučia stiprus vėjas, bet tada labai malonu namie gerti arbatą.
– Kokio rudens galėtume tikėtis?
I.: Žinote, niekada per daug negalvojau apie tolimus orus. Tai būtų grynas spėjimas, o burti aš nemoku.
S.: Patikimų būdų nustatyti viso sezono orus meteorologija dar neturi.
– Ar galėtumėte numatyti orus be Hidrometeorologijos tarnyboje naudojamų priemonių?
I.: Šiais laikais internete galima rasti labai daug informacijos apie orus. Žinau keletą puslapių, kuriuos galiu panaudoti ir būdama namuose, todėl šiokią tokią orų prognozę galėčiau sudaryti.
S.: Orus, kurie bus artimiausiu metu, galima nuspėti tiesiog stebint aplinką, debesis, vėjo krypties pokyčius ar turint paprasčiausią barometrą. Tačiau sudaryti tikslesnę orų prognozę, tarkim, 36 valandoms tik tokiomis priemonėmis vargu ar įmanoma.
– Kaip jaučiatės, kai prognozuojate vienokį orą, bet staiga viskas pasikeičia?
I.: Tokias situacijas analizuojame ir stengiamės suprasti, kodėl taip atsitiko. Deja, nuotaiką sugadina žmonės, nuolat priekaištaujantys, kad prognozavome viena, o atsitiko visai kitaip. Jie turėtų suprasti, kad mes skelbiame prognozę, o ne faktą.
S.: Dažniausiai sinoptikas turi kelis galimus orų scenarijus ir, atlikęs analizę, renkasi tą, kuris labiausiai tikėtinas. Perkūno iš giedro dangaus nebūna. Jeigu prognozė nepasitvirtina, galima rasti ir klaidos priežastis. Pradedantieji sinoptikai dėl nepasitvirtinančių prognozių labai išgyvena. Vėliau tiesiog supranti, kad visiškai nuspėti gamtą – neįmanoma.
– Kodėl rinkotės šią profesiją?
I.: Baigiau Vilniaus universiteto hidrologijos ir meteorologijos programą, man suteikti geografijos bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai. Neatmetu galimybės ten pat studijuoti doktorantūrą. O šią profesiją pasirinkau spontaniškai – tiesiog patiko pavadinimas ir tai, kad turėsiu galimybę suprasti, kas vyksta toje mistinėje atmosferoje.
S.: Aš irgi ten pat studijavau šią specialybę. Magistro studijų metu dar teko pusmetį studijuoti Sankt Peterburge. Būtent po šios išvykos prieš ketverius metus pradėjau dirbti sinoptiku.
– Kaip mėgstate atostogauti?
I.: Turiu du darbus, todėl atostogauju nedaug. O kai gaunu kelias laisvas dienas, jas leidžiu labai įvairiai – su draugais, su šeima, pas tėvus ar sesers šeimos sodyboje. Kartais išvažiuoju į svečias šalis.
S.: Kadangi manau, kad vien sirgti už Lietuvos krepšinio rinktinę ir vadinti save patriotu nepakanka, sunkiu Lietuvai metu atostogavau keliaudamas po Lietuvą. Labiausiai įsiminė Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių raistas.
