„Lietuvoje Joninės, tuo tarpu Briuselyje yra labai karšta tranzito į Kalingrado klausimu. Ir atrodo, kad Rusija šiuo metu laimi“, – feisbuke rašo Europos Parlamento (EP) narys.
Jis pasidalijo keliais svarbiausiais situacijos aspektais:
„1. Šią savaitė ES koridoriuose vyko keli posėdžiai. Lietuva pareiškė nekompromisinę poziciją, kad reikia laikytis anksčiau suderintos pozicijos ir nepasiduoti Rusijos spaudimui. Dauguma valstybių atstovų Lietuvą palaikė. Deja, vienos valstybės atstovas vis dėlto pasiūlė, kad sankcijų įgyvendinimo reglamentas būtų peržiūrėtas.
2. EK prasidėjo diskusijos, Komisija taip pat nebuvo vieninga. Gimė dokumentas, kuris leistų vežti sankcionuotas prekes per ES teritoriją iš „Rusijos į Rusiją“. Ši informacija buvo perduota Lietuvai. Lietuva dokumente neminima, bet suprantama by default, kad tai liečia Lietuvą, jei Lietuva su tuo sutiks.
3. Prezidentas G.Nausėda prieš susitikimą su EK prezidente žadėjo paskelbti savo poziciją. Deja, mes jos neišgirdome. Gali būti, kad jis pakliuvo į spąstus, ir jei Lietuvos Prezidentas aiškiai neprieštaravo EK Prezidentei, EK gali laikyti, kad bent neprieštaravimu tai suderinta. Tai būtų labai blogai, ir neįsivaizduojama, kaip Prezidentas galėtų paaiškinti tokią situaciją Lietuvai. Jeigu tai įvyko, reikėtų skubiai taisyti „nesusipratimą“.
4. Tarp ES valstybių tokia įvykių eiga kyla nepasitenkinimas. Daug kas laukia Lietuvos pozicijos, kurios iki šiol nesigirdi.“
Pasak P.Auštrevičiaus, neteisinga teigti, kaip nuskambėjo Lietuvoje, kad tai tik Europos Komisijos (EK) reikalas. Toks reglamento keitimas nėra „tobulinimas“, kaip blogai išsireiškė prezidentas Gitanas Nausėda, bet esminis dokumento keitimas, sako jis.
Lietuva liktų viena be formalios EK priedangos.
„EK kompetencijoje yra sankcijų įgyvendinimas, bet ne sankcijų taisymas, padarant išimtį daliai ES teritorijos, tokiu būdu kuriant išimčių teisinį eksteritorialumą, arba „koridorių“, palankų Rusijai. Neturėtume naudoti argumentus prieš Lietuvos interesus“, – rašo jis.
Europarlamentaro teigimu, jeigu toks dokumentas būtų priimtas ir jis nebūtų „reikiamai užprotestuotas“, tai automatiškai nereikštų, kad būtent Lietuva būtų atsakinga už jo galutinį įgyvendinimą: „Akivaizdu, kad tranzito taisyklių įgyvendinimo eigoje Rusija be abejonės savo grasinimus nukreiptų į Vilnių. Lietuva liktų viena be formalios EK priedangos. Kiltų rimta tarptautinė politinė krizė.“
Anot jo, dokumento paskelbimo laukiama kitą savaitę.
Pasak P.Auštrevičiaus, norint rasti išeitį dar šį savaitgalį reikia „atakuoti“ Berlyną, pirmininkaujantį Paryžių ir EK Briuselyje.
„Prezidentas ar Premjerė skambina ES valstybių vadovams? Užsienio reikalų ministras ES ministrams? Lietuva oficialiai pareiškia, kad nesutinka, ir bet kokie reglamento taisymai, be COREPER (ES nuolatinių atstovų) ir ministrų tarybos pritarimo yra negaliojantys ir reikalauja svarstymą perduoti politinėms diskusijoms. Ten Lietuva turi veto teisę ir neabejotinai turės kitų ES šalių paramą prieš didelę ir įtakingą šalį“, – galimus sprendimus feisbuke vardijo jis.
„Šiandien aš inicijavau ir išsiunčiau kolegų europarlamentarų laišką šiuo klausimu EK (laiško kopija teksto gale). Beje, jiems net nereikėjo ilgai aiškinti ir įtikinėti, viskas ir taip akivaizdu.
Nenoriu tuo tikėti, bet jeigu Lietuvoje jau yra kapituliacijos nuotaikos, ir bus poilsiaujama savaitgalį, toliau bus tylima viešumoje, numetus visą atsakomybę EK, tai drįstu prognozuoti, kad kitą savaitę turėsime rimtą politinę ir konstitucinę krizę Lietuvoje.
Nejaugi ir Seimo nacionalinio saugumo, užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai sutiks mandatuoti tokią poziciją? Neįsivaizduoju, kad Liberalų partija sutiktų pasiduoti Rusijos spaudimui ir dezinformacijai, nes niekas šiuo metu nestabdo ir nestabdys nesankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą.
Dar turime savo eurokomisarą, kuris taip pat galėtų padėti Lietuvai.
Taigi, ar Lietuvą užliūliuos Joninių nuotaika? Ar užteks Lietuvai valios apginti savo interesus?“, – toliau dėsto P.Auštrevičius.
