Negana to, D.Trumpas ne kartą giedojo ditirambus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurį jis vadino geresniu lyderiu nei Barackas Obama. Visą tai negali būti neišgirsta Lietuvoje, tačiau, regis, mes neturime nei strategijos, nei vizijos, kaip veikti su išrinktuoju prezidentu ir jo administracija. Pokalbis su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.
– Ar mūsų politikai tinkamai reagavo į D.Trumpą dar rinkimų kampanijos metu?
– Mes netikėjome, kad D. Trumpas gali laimėti rinkimus. Mes netikėjome, kad D. Trumpo standartas – jis įtvirtino tam tikrą politinio kalbėjimo standartą Amerikos viešoje erdvėje – gali nusverti. Be to, man atrodo, mes pramiegojome viešosios nuomonės ir tam tikros politinės nuomonės kaitą JAV. Mes pramiegojome kalbas apie Europą, kaip išlaikytinę saugumo prasme, kaip tą, kuri naudojasi ekonominėmis gėrybėmis, bet nepakankamai investuoja į savo saugumą.
Mums sugrįžti pas Ameriką ir pasiūlyti jiems, aš pasakyčiau, įdomią ir juos įtraukiančią partnerystę, be jokios abejonės, reikės. Todėl mūsų kalbėjimas su amerikiečiais turi būti toks, kad mes juos suinteresuotume būti pakankamai įsitraukusiems į Europos saugumą, į mūsų bendradarbiavimą, į mūsų bendros ekonominės erdvės kūrimą per laisvą prekybą. Bet tai reikės padaryti iš naujo ir surasti tuos žodžius, tuos pasiūlymus mums reikia jau dabar.
– Ir vienas iš tų pasiūlymų, greičiausiai, turėtų būti susijęs su mūsų gynyba, ką išrinktasis prezidentas yra ir kalbėjęs. Bet jis daug kartų keitė savo poziciją, tad ar šiuo klausimu galima tikėtis, kad jis pakeis savo poziciją? Ar mes galime turėti tokių vilčių?
– Ne, nebus tokio kardinalaus pasikeitimo. D. Trumpo užsienio doktrina remiasi trimis pagrindiniais dalykais, o vadinamasis „saugumo išlaikytiniai Europos pusėje“ yra kertinis. Neabejoju, kad šiuo keliu ir bus einama. Jau dabar pasigirdo kalbų, kad JAV nori sumažinti savo indėlį NATO biudžete nuo 45 iki 37–38 procentų. 8 procentai yra labai daug, ką mums reikės kompensuoti, jeigu mes norėsime išlaikyti transatlantinę partnerystę tokią, kokios mes tikimės.
Bet, žinoma, be didesnio Europos įnašo, be didesnio įsipareigojimo jokių kalbų, matyt, nebus. Kitas dalykas – ką patys europiečiai turi padaryti, kad tai atsirastų ne skatinant JAV, bet patiems suprantant, kad patys europiečiai turi rūpintis daugiau. Mes investuojame į Europos saugumą ir gynybą nepakankamai, mes esame padarę nepakankamai, kad Europos Sąjungoje atsirastų saugumo ir gynybos sąjunga. Tik iniciatyvos į tai veda, bet jos galų gale lieka nesuprastos Lietuvoje. Aš nesuprantu, kodėl Lietuva oponuoja ES gynybos ir saugumo sąjungos kūrimui. Tai galbūt yra viena iš išeičių pasitinkant besikeičiančią Amerikos poziciją. Bet be to tikėtis, kad bus gražus rytojus, aš tikrai neturiu pagrindo.
Manyti, kad mes viską padarėme, yra iš tikrųjų neteisinga.
Lietuvai taip pat turi skatinti regioninį bendradarbiavimą. Mums reikia su artimiausiais kaimynais, su tais, su kuriais mes galime ir turime sutarti, vystyti bendrus gynybinius pajėgumus, vystyti daugiau pasitikėjimu pagrįstą darbo pasidalijimą gynybos ir saugumo srityje. Manyti, kad mes viską padarėme, yra iš tikrųjų neteisinga.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Baltijos valstybės taip ir nesudarė gynybinės sąjungos, kas buvo vienas iš pralaimėjimo šaltinių. Nejaugi mes lauksime kitos tokios situacijos? Mes turime žengti žingsnį, mes turime parodyti iniciatyvą. Tada, matydama ES pasikeitusią atsakomybę ir tikrą judėjimą, investicijas, JAV negalės to ignoruoti.
– Kai kalbame apie investicijas, tai minimi 2 procentai bendrojo vidaus produkto. Kitų metų biudžete jau yra artėjama prie 1,8 procento BVP. Ar, jūsų manymu, mes turėtume paskubėti ir jau kitais metais bandyti pasiekti 2 procentus?
– Dabartinių investicijų nepakanka. Mes matome, kad mums trūksta gynybinės ginkluotės, patirties, profesionalų, tad investicijas reikia tęsti. Manau, 2 procentai nėra riba. Šiuo metu Lenkija investuoja jau daugiau nei 2 procentus. Lenkai elgiasi neatsakingai? Tuo metu 71 procentas Lenkijos piliečių pasiruošę ginti Lietuvą. Tai jie savo lėšomis gins Lietuvą, o mes neginsime savęs? Visiškai būtų pagrįsta, kad Lietuva artimiausiais metais į savo saugumą ir į savo užtikrintą ateitį investuotų ne mažiau nei 1 milijardą eurų.
– Dabar yra numatyta virš 700 milijonų?
– Gynybai skirti virš 700 milijonų yra planuojama kitąmet. Simboliški skaičiai kitąkart irgi veikia. Izraelis investuoja 10 milijardų, todėl jis yra „atsipūtęs“ ir žino, kad jis turi pakankamai gynybinio potencialo ne tik atbaidyti galimus priešus, bet ir apsiginti, jeigu to reikės. Imkime pavyzdžius.
– O kaip jūs visame šitame fone vertinate planus kitais metais biudžete sumažinti pinigus žvalgybai?
– Yra labai keista girdėti tokius pasiūlymus. Man atrodo, tai rodo tam tikrą pasimetimą arba bandymą politiškai žongliruoti skaičiais – iš vienų atimti, kitiems pridėti. Valstybės saugumas yra visuma, tad negalima to medžio naikinti dalimis, manant, kad jis išgyvens.
– Ačiū jums už pokalbį.
