P.Auštrevičius dėl Kaliningrado tranzito klausimo kreipėsi į Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinį direktoratą.
Klausta, kokiu pagrindu leista geležinkeliais per Lietuvą iš „pagrindinės“ Rusijos į Kaliningradą vežti prekes, kurioms taikomos sankcijos.
„Mes neklausėme dėl tų visų bendrų dalykų. Čia yra politinio supratimo ir politikos darymo reikalai. Čia jau tegul aiškina tie, kurie dalyvavo tose derybose ir žino daugiau nei visuomenei pasakyta“, – teigė jis.
Europarlamentaras pasakojo sulaukęs atsakymų.
„Kaip visada tokie ganėtinai apologetiški. Nieko nesitikime. Bet tai mūsų nestabdo nuo tolesnių žingsnių. Kadangi Europos Komisija pasiūlė organizuoti susitikimą tuo klausimu, tai mes dabar deriname laikus, kad toks susitikimas įvyktų. Žinoma, nuotolinis jis bus“, – sakė jis.
Susitikime, be P.Auštrevičiaus, taip pat turėtų dalyvauti Seimo narys Raimundas Lopata, teisininkai Gintautas Bartkus ir Dainius Žalimas.
Jų nuomone, išaiškinimu dėl Kaliningrado tranzito Europos Komisija peržengė kompetencijos ribas.
„Sukūrė didelę problemą“
Europos Komisijos padalinio atsakymuose, pasak P.Auštrevičiaus, aiškinama, kad geležinkeliai nebuvo įtraukti į sankcionuotų veiklų sąrašą, esą padarytos išimtys leidžia visiškai kontroliuoti tranzitą ir panašiai.
Politikas sakė, kad, Briuselio valdininkų nuomone, sankcionuotų prekių tranzitas į Kaliningradą atitinka Europos Sąjungos sankcijų politiką ir jie nemato dėl to problemų.
„Ta prasme nieko naujo. Žinote, teisininkams visada yra didelė problema paaiškinti politikų sumanymus. Tada jie priversti fantazuoti ir tapti šiek tiek gatvės profesijos atstovais. Mes šitą suprantame, reiškiame jiems užuojautą. Bet tai nereiškia, kad toks atsakymas mums galutinai paaiškino.
Nes aš vieną dalyką noriu pasakyti: pasirodo, viskas apkalbėta, bet nebuvo numatyta pavedimai, mokėjimų išimtys. Tai dabar dar prasideda, dar turi būti išaiškinimas kažkoks. Ar to išaiškinimo užtenka tam išaiškinimui ir panašiai?“ – komentavo Europos Parlamento narys.
P.Auštrevičiaus nuomone, Europos Komisija, atitinkamas jos direktoratas sukūrė didelę problemą ir iš jos išeiti nėra labai paprasta.
Esą tai supranta ir Briuselis.
„Na, o mes vystysime diskusiją toliau“, – tikino jis.
Europos Parlamento nario manymu, Europos Sąjungos sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą klausimas yra tiek apaugęs visokiais dalykais, kad kuo daugiau klausi, tuo daugiau gauni įvairių atsakymų.
Jo manymu, realiai dar ne viską žinome, kas ir kaip buvo.
„Aš negaliu prognozuoti, kokia bus to mūsų susitikimo baigtis ir išvados. Išgirsime“, – kalbėjo politikas.
Sankcionuotų rusiškų prekių tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą atnaujintas, numatytos kvotos.
Tad ar tikimasi, kad dar kažkaip galima pakeisti situaciją?
P.Auštrevičius aiškino, kad su R.Lopata ir minėtais teisininkais turi svarstymų, jog šis tranzitas yra tiesiog pavojinga vilionė, į kurią patekome.
Anot jo, vos ne kiekvieną dieną atsiranda vis naujų aspektų ir klausimų: kyla problemų dėl apmokėjimo už krovinių pervežimą, Rusija pareiškė, kad nustatytos kvotos neatitinka poreikių.
„Aš jums galiu užduoti klausimą: jūs manote, kad tai yra viskas šitoje istorijoje, ką mes išgirdome iš Rusijos pusės? Aš manau, kad tai tikrai tiktai pradžia. O ta pradžia atsirado dėl to, kad buvome įvilioti į tą vadinamąjį tranzitinį klausimą, istoriją.
Aš manau, kad tokie dalykai negali vykti ir jie prieštarauja mūsų, kaip šalies, interesams. Turėti tokių nuolat erzelį keliančių dalykų tai yra nuolatinis įtampos didinimas. Manė kažkas, kad tranzitas išspręs, aš formuluočiau kitaip: tranzitas tiktai tų visų nemalonių istorijų pradžia“, – teigė europarlamentaras.
Turėti tokių nuolat erzelį keliančių dalykų tai yra nuolatinis įtampos didinimas.
Išnaudojo kai kurias kvotas
Dabar sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už Kaliningrado tranzitą – ar jis nepažeis tarptautinių sankcijų, įvestų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Maskva liepos pabaigoje Užsienio reikalų ministerijai įteikė notą, kurioje nurodoma, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus.
Šiuo metu visi mokėjimai nukreipti per Šiaulių banką, kuris nuo rugsėjo šiuos mokėjimus skelbė ketinantis nutraukti.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis aiškino, kad už tranzitą į Kaliningradą Rusijos ir Baltarusijos įmonės su „Lietuvos geležinkeliais“ galėtų atsiskaityti ir per užsienyje veikiančius bankus.
Išnaudotos ir tam tikrų sankcionuotų prekių, gabenamų į Kaliningradą per Lietuvą, kvotos.
Interpeliacija G.Landsbergiui
Birželio 17 dieną Lietuva sustabdė rusiškų plieno ir kitų juodųjų metalų produktų pervežimą savo teritorija.
Tą patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, aiškinę, kad taip tiesiog vykdo reikalavimus.
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas tąsyk kalbėjo, kad laukiama Europos Komisijos išaiškinimo dėl Europos sankcijų režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui.
Vėliau atsakingi mūsų šalies pareigūnai tvirtino, kad sankcionuotų rusiškų prekių tranzitas sustabdytas sulaukus Europos Komisijos išaiškinimo.
Nuo liepos 10 dienos į Kaliningradą per Lietuvą uždrausta gabenti rusišką cementą, alkoholį ir prabangos prekes.
Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungos sankcionuotų prekių tranzito uždraudimas sukėlė Rusijos isteriją.
Atsižvelgiant į atnaujintas Europos Komisijos gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą, liepos 22 dieną „Lietuvos geležinkeliai“ jį atnaujino.
Kai kurie opozicijos politikai, tarkime, buvęs premjeras Saulius Skvernelis, svarstė, kad Lietuvos institucijos neteisingai interpretavo Europos Sąjungos ribojimų taikymą.
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl šios istorijos Seimo opozicija rengia interpeliaciją.