Pirmadienį ryte prezidentas G.Nausėda su pozicijos ir opozicijos atstovais aptarė jų konfliktą ir galimus sprendimo būdus.
„Prezidentas prašė kiekvienos frakcijos, abiejų konflikto pusių – tiek opozicijos, tiek valdančiosios daugumos – ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų ir ieškoti, kaip pasiekti rezultatą, kad darbas galėtų vykti vienoje salėje“, – po susitikimo žurnalistams komentavo šalies vadovo patarėjas.
Patarėjas: opozicijos siūlymai turėtų būti svarstomi
Susitikimas, pasak jo, nuteikia pakankamai optimistiškai: „Šitas susitikimas nuteikia optimistiškai, kad jau rytoj išvysime visus Seimo narius, dalyvaujančius visoje salėje.“
P.Mačiulis pabrėžė, jog prezidentas sutinka su opozicionierių nuomone, jog Seime reikėtų svarstyti jų siūlomas antiinfliacines priemones.
„Valdantieji galbūt ieško formų, kaip geriausia būtų ne pavienes iniciatyvas svarstyti, o galbūt per darbo grupes, įtraukiant Vyriausybę, ieškoti bendrų pozicijų, kurios labiausiai tiktų spręsti problemą“, – dėstė P.Mačiulis.
Šito susitikimo esmė – jog tie klausimai, kurie svarbūs Lietuvos žmonėms, atsirastų darbotvarkėje.
Per susitikimą, jo teigimu, detaliai nebuvo aptariami konkretūs pasiūlymai, o tartasi dėl principo, jog visos iniciatyvos būtų svarstomos: „Šito susitikimo esmė – jog tie klausimai, kurie svarbūs Lietuvos žmonėms, atsirastų darbotvarkėje vienokia ar kitokia forma. O tai leistų ir suteiktų galimybę visoms frakcijoms, visoms partijoms dirbti vienoje Seimo salėje.“
Paklaustas, ar, prezidento nuomone, dabar Seime nereikėtų svarstyti tam tikrų klausimų, pavyzdžiui, projektų dėl civilinės sąjungos, nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo, P.Mačiulis teigė, kad „Lietuva yra demokratinė valstybė ir Seimo nariai gali susirinkę nuspręsti, kas yra šiuo metu aktualiausia ir galėtų būti darbotvarkėje“.
„Valstiečių“ sąlygos
„Valstiečiai“, partijos pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, dirbti į Seimo posėdžių salę grįš tik tada, jei šioje pavasario sesijoje nebus svarstomi narkotikų dekriminalizavimo ir civilinės sąjungos klausimai.
Tai, anot jo, „ne pirmo būtinumo klausimai“.
„Visi matome interesą, kad būtų darbas Seime, nes yra savivaldos įstatymai, kurie būtini priimti, yra antiinfliacinės priemonės, infliaciją kompensuojančių priemonių priėmimas. Tai yra sprendimai, kurių reikia Lietuvai, Lietuvos žmonėms, – komentavo R.Karbauskis. – Mes tikrai nesame nusiteikę trukdyti darbui, paprasčiausiai nesuprantame, kodėl valdančioji dauguma renkasi prioritetu visai ne tai, kas svarbiausia Lietuvos žmonėms.“
A.Armonaitė: dialogas ultimatumais nevykdomas
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo pabrėžė, kad pozicijos ir opozicijos konfliktas įvyko dėl „procedūrinių nesusipratimų“.
Paklausta, kaip vertina R.Karbauskio komentarus, esą dabar ne laikas Seime svarstyti civilinės sąjungos, narkotikų dekriminalizavimo klausimus, A.Armonaitė prisiminė Ukrainos pavyzdį.
Žmogaus teisių klausimams laikas gali būti visada tinkamas.
„Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Radai (15min – Ukrainos Aukščiausioji Rada) pateikė ratifikuoti Stambulo konvenciją. Taigi net neabejoju, kad Rada ją ratifikuos.
Kariaujanti su Putino režimu šalis, gali priiminėti žmogaus teisių klausimus, o mes manome, kad dabar yra ne metas. Žmogaus teisių klausimams laikas gali būti visada tinkamas“, – tikino A.Armonaitė.
Svarstyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seime buvo planuota antradienį, tačiau neaišku, ar projektas atkeliaus į Seimą.
„Žiūrėsime, kaip su tuo bus, nes reikia, kad komitetas apsvarstytų. Seimas turi normalią darbo tvarką ir pagal ją dirbs“, – komentavo A.Armonaitė.
Kalbėdama apie „valstiečių“ reikalavimus, politikė pažymėjo, kad „dialogas ultimatumais nevykdomas“.
„Jeigu yra suformuota Vyriausybė ir valdančioji koalicija, kuri veikia, ji ir dirba, ir neša svarbius koalicijos partneriams projektus. Jeigu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nori formuoti valdančiąją koaliciją, ji gali bandyti tą daryti ir tada spręsti jų prioritetinius klausimus“, – sureagavo A.Armonaitė.
Ultimatumams teigė nepritariantis ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas. Jis teigė norintis sutarti ir grįžti atgal į posėdžių salę.
„Pradėti nuo ultimatumų – nekonstruktyvu. Mes ieškome kelio sugrįžti bendram darbui“, – kalbėjo Seimo narys.
L.Kukuraitis: opozicijos reikalavimai išpildomi
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis pasakojo, jog per susitikimą su prezidentu buvo žengtas žingsnis arčiau sutarimo.
„Manau, mūsų keliami tam tikri reikalavimai yra išpildomi“, – sakė jis kalbėdamas apie opozicijos siūlomą antiinfliacinių priemonių paketą.
Anot politiko, jeigu paketas atkeliaus į antradienio Seimo posėdžių darbotvarkę, opozicija grįš į Seimo salę.
„Lūkestis, kad šiuo metu būtų svarstomi visai visuomenei aktualūs klausimai, yra išpildomas. Žemės ūkio ministro klausimo kamuoliukas jau yra Vyriausybės rankose, procedūriškai Seime mes prie jo nebegalime sugrįžti“, – pažymėjo L.Kukuraitis.
Ir, anot jo, žemės ūkio ministras tęsti darbo pareigose negali.
Paklaustas, ar dabar, jo nuomone, gali būti svarstomi žmogaus teisių klausimai, L.Kukuraitis teigė, jog ne. Taip pat siūlė atsižvelgti į tai, kad prie Seimo šią ir kitą savaitę vyks Lietuvos šeimų sąjūdžio protestai.
Neturėtų tai būti pats pirminis klausimas, kurį turėtume čia ir dabar spręsti.
„Šiuo metu, ypač turint galvoje, kad rytoj protestuoja dalis Šeimų maršo atstovų, kiek žinau, bus tris dienas prie Seimo, kitą savaitę dar tris dienas planuoja būti prie Seimo, tai, atrodo, įtampa yra keliama visuomenėje dėl šitų klausimų. Taigi, aš manau, neturėtų tai būti pats pirminis klausimas, kurį turėtume čia ir dabar spręsti“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo vertinimu, pirmiau į Seimą turėtų keliauti kad ir su artėjančiais merų rinkimais susiję klausimai.
M.Lingė: darbotvarkė dėliojasi natūraliuoju būdu
Seimo konservatorius Mindaugas Lingė tikino, jog valdantieji yra pasiruošę ir toliau ieškoti konflikto su opozicija sprendimo būdų.
Jis pabrėžė, kad problemos Seime kilo dėl procedūrinių dalykų, o ne dėl požiūrio į infliaciją ir antiinfliacines priemones. Taip pat teigė, kad diskusija apie tai turėtų persikelti į Vyriausybės darbo grupę.
Diskusija, anot politiko, galėtų vykti visą vasarą.
„Paimam baltą popieriaus lapą ir išties sutelktai, kad ir žmonėms būtų pasiųstas labai aiškus signalas, neužkeliant nepagrįstų lūkesčių, nes ruduo gali būti ne pats maloniausias visiems mums“, – dėstė M.Lingė.
O Seime, anot jo, turėtų būti daugiau diskutuojama apie sklandų darbą.
„Kad geriau jaustųsi tiek pozicija, tiek opozicija įvairiais atvejais, ir iškilus tokiam nepasitenkinimui dėl vieno ar kito nepriimto įstatymo, nebūtų lekiama pas prezidentą, ieškoma kitų sutaikinimo būdų“, – kalbėjo M.Lingė.
Atliepdamas į dalies opozicionierių kalbas apie tam tikrus klausimus, kurių šioje sesijoje, anot jų, nereikėtų svarstyti, M.Lingė teigė, jog „šioje sesijoje darbotvarkė dėliojasi natūraliuoju būdu“.
Besibaigiančioje Seimo sesijoje, pasak jo, bus koncentruojamasi į „pagrindinių klausimų užtikrinimą“.
„Ypač yra svarbus savivaldos paketas“, – pridūrė M.Lingė.
Kokie tie kiti pagrindiniai klausimai, M.Lingė nepatikslino.
Savo ruožtu „darbiečių“ seniūnas Viktoras Fiodorovas teigė susitikime neįžvelgęs valdančiųjų „geros valios ženklų“.
Nedalyvavo liberalai
Pirmadienį į susitikimą su prezidentu neatvyko Liberalų sąjūdžio atstovai.
Tai, kad susitikime nedalyvavo liberalų lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, R.Karbauskio vertinimu, nuteikia labai negatyviai.
„Ji aiškiai posėdyje nedalyvavo sąmoningai“, – sakė jis.
Jei sutikime būtų dalyvavę Liberalų sąjūdžio atstovai, Seimo pirmininkė, L.Kukuraičio įsitikinimu, galbūt būtų pavykę galutinai susitarti.
„Dar turime numatę 12 val. susitikimą pas Seimo pirmininkę. Tad tikiuosi, kad galutiniai sutarimai bus“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Po susitikimo Prezidentūroje Liberalų sąjūdžio frakcijos išplatintame pranešime cituojamas frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nurodė, kad prezidento kvietimas politikams susitikti yra „mėginimas prisiimti nuopelnus už sprendimus, kuriuos priims pačios partijos, ieškodamos išeities nutraukti Seimo posėdžių boikotą“.
Sunku tikėtis, kad Prezidentas išliks objektyvus mums ieškant sutarimo tarp pozicijos ir opozicijos.
„Vertinu Prezidento nuomonę pagiriant opoziciją ir supeikiant valdančiuosius. Vis dėlto atsimenant jo žodžius, sunku tikėtis, kad Prezidentas išliks objektyvus mums ieškant sutarimo tarp pozicijos ir opozicijos ir galėtų pats nešališkai imtis taikdario misijos. Abejoju, ar praėjus 11 boikoto dienų prezidento tarpininkavimas tarp parlamentinių jėgų yra nuoširdus, nes mes šiandien vidurdienį turėtume patys sudėlioti visus taškus ant i“, – sakė parlamentaras.
Opozicijos reikalavimai
Opozicijos ir valdančiųjų konfliktas Seime užsiplieskė po to, kai opozicionieriams nepavyko atstatydinti žemės ūkio ministro ir kai valdantieji jai atstovaujančius Seimo vicepirmininkus išbraukė iš pirmininkaujančiųjų Seimo posėdžiams grafiko.
67 parlamentarus jungianti opozicija boikotavo Seimo posėdžius, komitetus, komisijas bei kitą darbą parlamente ir Kovo 11-osios Akto salėje Seime posėdžiauja alternatyviai.
Reikalavimus ir siūlymus valdantiesiems teikiantys opozicionieriai grasina, kad į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius jie gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Opozicija, atliepdama didelę infliaciją Lietuvoje, siūlo numatyti įvairias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, mažinti akcizus kurui, didinti pensijas.
Tarp anksčiau opozicijos iškeltų reikalavimų valdantiesiems – spręsti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atstatydinimo klausimą, Seimo pirmininkei V.Čmilytė-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, kiti mokestiniai siūlymai.
Pirmadienį opozicionieriai žada susitikti ir su Seimo pirmininke. Tai bus trečiasis susitikimas dialogo grupės formatu.
