Kreipimasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), taip pat Vyriausybei ir prezidentūrai išsiųstas prieš kelias dienas. Surašytas jis praėjus maždaug mėnesiui po to, kai paaiškėjo, kad VPT kovo 6 d. įpareigojo Vilniaus savivaldybę sustabdyti daugiafunkcio komplekto koncesijos sutarties sudarymo procedūrą iki tos dienos, kai VPT pateiks išvadas, ar ši sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus.
Tikisi greitesnio sprendimo
Į VPT dėl to kreipėsi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gavęs FNTT pranešimą apie galimai pažeistą viešąjį interesą. Tad sutartis, kol nesibaigs tyrimas, negali būti pasirašyta. Kada tyrimas baigsis, niekas kol kas nėra pasakęs.
„Atsižvelgdama į susidariusią situaciją dėl FNTT, Generalinės prokuratūros ir VPT vykdomų tyrimų dėl projekto „Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo raštu kreipiasi bendrai į visas Tarnybas, prašydama kaip įmanoma greičiau įvertinti situaciją, susijusią su koncesijos suteikimo konkursui ir užbaigti anksčiau pradėtus vertinimus priimant atitinkamus sprendimus“, – rašoma kreipimesi.
Savivaldybė tvirtina esanti tikra, kad tarnybų ir savivaldybės bendradarbiavimas būtinas, ypač turint omeny dabartinę situaciją ir Vyriausybės siekį skatinti ekonomiką. To reikia, kad visos abejonės būtų išsklaidytos, o tyrimai baigti.
„Šiuo atveju reikia pabrėžti, kad tik užbaigus visas tyrimų procedūras galės būti pasirašoma Koncesijos sutartis su Konkursą laimėjusiu dalyviu („Axis Industries“, – red. past.) bei užsitikrintas projekto įgyvendinimui reikiamas finansavimas“, – teigiama dokumente ir pateikiama, anot savivaldybės, „koncentruotai“ visa esminė teisinė ir faktinė informacija dėl, kaip supranta savivaldybė, pagrindinių tarnybas dominančių aspektų, susijusių su konkurso metu priimtais sprendimais bei pirminiais ir galutiniais dalyvio pasiūlymais.
Bendra kaina – daugiau nei 156 mln. eurų
VPT sustabdė sutarties pasirašymo procedūras tada, kai savivaldybė tvirtino jau buvusi visiškai pasiruošusi ją pasirašyti su konkursą laimėjusia „Axis Industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“.
Kaip planuota, kompleksas Vilniuje, Šeškinėje, turėtų būti pastatytas 2023 m. Numatoma, kad pati komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba kainuos apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus finansuotojui „BaltCap“ turėtų būti iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų. Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.
Be futbolo stadiono, komplekse dar bus 15 objektų: lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
Užstrigo dėl nesusipratimo?
P.Poderskis, atsakydamas į kelis 15min klausimus apie dabartinę situaciją su koncesijos sutartimi, sakė, kad naujasis tyrimas sukėlė daug klausimų, nes iš pradžių savivaldybės net nebuvo prašoma jokios papildomos medžiagos, kuri galbūt galėtų paspartinti tyrimo eigą. Todėl jis pasvarstė, kad šio projekto sėkmės galbūt nenori ir dalis politikų, nors jų neįvardijo.
– Prieš kelias dienas kreipėtės į FNTT, Generalinę prokuratūrą, Viešųjų pirkimų tarnybą, taip pat Vyriausybę ir prezidentūrą ragindami, kad tyrimai dėl daugiafunkcio komplekso būtų kuo greičiau pabaigti. Kodėl tokio kreipimosi prireikė, o tarp jo adresatų atsirado ir aukščiausios šalies institucijos?
– Procesas užstrigęs, na, tikėkimės, dėl nesusipratimo. Institucijos, kurios kreipėsi į mus ir ėmė tirti projektą, iš pradžių net nebandė užduoti tiesioginių klausimų, tik sustabdė procedūras, ir tiek. Manome, kad tokio sudėtingumo projektas natūraliai apauga gandais, istorijomis, matėme, kaip tokios istorijos ir dirbtinai kuriamos, o institucijos tyčia klaidinamos.
Daug skirtingų interesų turinčių žmonių, tarp jų ir politikų, nenori šio projekto sėkmės.
Daug skirtingų interesų turinčių žmonių, tarp jų ir politikų, nenori šio projekto sėkmės ir jiems iš tikrųjų yra baisu, kad šiai Vilniaus savivaldybės komandai pagaliau gali pavykti tai, ko jiems nepavyko tris dešimtmečius. Norime įnešti aiškumo ir dar kartą viską paaiškinti.
Norime atkreipti dėmesį ir aukščiausių šalies institucijų, kurios tiesiogiai atsakingos už tas, kurios tiria. Mes esame pasiryžę pateikti visus atsakymus į visus klausimus, kurie tik kils, padėti sutelkti specialistus iš institucijų, kurioms tokie projektai arčiau jų kasdieninės veiklos. Suprantame, kad tokie tyrimai – nei pirmi, nei paskutiniai, ir tebūnie jie būna.
– Tikėjotės ir buvote pasiruošę jau kovo mėnesį pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtojais, tačiau įpusėjo balandis, o sutarties vis dar nėra. Kas sustabdė procesą?
– Išties, jei ne institucijų veiksmai, sutartis jau būtų pasirašyta, tikėtina, būtų prasidėję ir griovimo darbai, būtų vykdomos sutarties įsigaliojimo procedūros. Dabar VPT įpareigojo mus sustabdyti sutarties pasirašymo procedūras ir taip iš esmės sukėlė grėsmę projekto tęstinumui.
Gana simboliška, kad šiuo pandemijos metu ir dar laukiančio ekonominio sunkmečio akivaizdoje projektas tampa dar svarbesnis valstybei ir miestui, nes vien statybų metu būtų sukurta keli tūkstančiai darbo vietų tiesiogiai ir netiesiogiai, vyktų tiesiog vadovėlinis ekonomikos skatinimo projektas.
Jei ne institucijų veiksmai, sutartis jau būtų pasirašyta, tikėtina, būtų prasidėję ir griovimo darbai, būtų vykdomos sutarties įsigaliojimo procedūros.
– FNTT ir VPT yra pradėję tyrimą dėl šito objekto. Ar žinote priežastis, kodėl dvi institucijos šito ėmėsi? Kokios papildomos medžiagos buvo prašoma, jeigu buvo, iš savivaldybės?
– Kaip supratome, tyrimą inicijavo FNTT, kuri vėliau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o ši – į VPT, kuri nusprendė projektą sustabdyti. Iš pradžių mūsų nepaprašė jokios medžiagos, tik sustabdė pasiruošimą pasirašyti sutartį. Tai atrodo itin keistai, vėliau mūsų iniciatyva atsirado ir klausimų šiek tiek. Matome, kad tie klausimai parašyti gana paviršutiniškai bei saikingai įsigilinus tiek į koncesijų esmę, tiek į projektą. Labiau norisi tikėti, kad tai buvo padaryta nuoširdžiai (nors ir klystant), o ne veikiant specialiai. Taigi, parengėme raštą, kuriame visi faktai ir apibendrinta informacija dar kartą pakartota.
– VPT kovo 6 dieną įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę sustabdyti daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarties sudarymo procedūrą iki VPT išvados dėl šios sutarties atitikimo teisės aktų reikalavimams pateikimo. Ar per daugiau nei mėnesį procesas pasistūmėjo į priekį? Galbūt jau turite atsakymą, kada tyrimai bus baigti?
– Gavome patikinimą, kad tirti bus bandoma kuo greičiau, bet net nebuvo nurodyta, kas tiksliai, tai tas „greičiau“ turbūt tik mandagumas. Žinoma, gal tam turėjo kažkiek įtakos ir pasaulinė pandemija. Juk būtent tada, kai jau buvo ekstremali situacija paskelbta, ir buvo kalbama apie karantiną, buvo sustabdytos procedūros.
Nesakau, kad taip buvo prisidengta karantinu, greičiau užtruko persiorientuoti į darbą iš namų visoms dalyvaujančioms institucijoms. Jeigu šie klausimai būtų išspręsti anksčiau, būtų atidarytas kelias šimtamilijoniniam investiciniam projektui, kur, visų pirma, bus išleidžiami privataus kapitalo pinigai, kas ypač gerai paskatintų ekonomiką dabartiniu metu, kai valstybei sunkiai sekasi kurti solidesnius gelbėjimo planus.
– Kaip keitėsi projektas – jo sąmata, darbų atlikimo terminai, pats objektas – nuo konkurso pabaigos iki pasiruošimo pasirašyti sutartį datos?
– Nepaisant viešoje komunikacijoje nurodomų skaičių įvairovės, esminiai skirtumai tarp paties pirmojo ir galutinio koncesininko pasiūlymų yra tokie:
- patikslinti reikalavimai kai kuriems sporto objektams (+3.813 tūkst. eurų) – pavyzdžiui, buvo susitarta, kad reikės geresnės kokybės aikštės dangos nei ta, kuri buvo numatyta pirminiuose reikalavimuose, reikės geresnės lengvosios atletikos infrastruktūros, kuri leistų rengti tarptautines varžybas;
- ES finansavimo praradimas projektui, dėl kurio kilo VMSA poreikis skolintis ilgam laikotarpiui bei patirti su tuo susijusius finansavimo kaštus (+ 4.970 tūkst. eurų);
- pasiūlymuose nurodytų kainų indeksavimas iki koncesijos sutarties įsigaliojimo momento priklausomai nuo statybos kaštų pasikeitimo tam, kad įsigaliojimo metu dalyvio pateiktas pasiūlymas liktų aktualus (čia iš esmės galime sakyti, kad tai yra proceso vilkinimo kaina, kai projektas buvo kelis kartus iš eilės kito dalyvio skundžiamas teismui).
– Ar patiems savivaldybės vadovams, dirbusiems su šio projekto rengimu pasirašyti sutartį, nekilo klausimų ir nebuvo galvojama apie tai, kad VPT gali paskutinę akimirką sustabdyti procesą?
– Klaidingai manoma, kad kažkaip viską galima numatyti ir sukontroliuoti. Savivaldybė nereguliuoja kontroliuojančių institucijų darbo ir iš esmės mes niekada negalime žinoti, kada ir kokį projektą kokios institucijos sumanys sustabdyti, kada bus sureaguota į vienokį ar kitokį skundą, bus bandoma patikrinti kažkokius duomenis ar pan. Visgi būtent dėl VPT – tai jie anksčiau laikėsi nuoseklios pozicijos šiuo projekto atžvilgiu, kad koncesijų projektų jie nenagrinėja.
Kaip tik sakyčiau, kad Lietuvoje su koncesijomis daugiausia dirba ir labiausiai kompetencijas yra išvysčiusi Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kurios atstovai nuolat dalyvaudavo derybose su koncesininku ir konsultavo savivaldybę viso proceso metu. Šis pozicijos pasikeitimas tikrai buvo naujiena ir sunkiai suprantamas žingsnis.
