„Reikėtų panaudoti žaliojo paso galimybes ir sukurti papildomų bonusų sistemą“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.
„Ne tik tai sieti su ribojimais, kurie kerta per ekonomiką, kai negali nueiti į restoraną, bet jei turi žalią pasą, daugiau žmonių gali tilpti į renginį, restoraną ar kino teatrą, apskritai valdžios įstaigose, institucijose (aptarnauti) pagreitinta tvarka, taikyti įvairių nuolaidų turintiesiems žaliąjį pasą“, – teigė politikas.
Anot jo, Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, rudenį gresia ketvirtoji koronaviruso banga, o kol kas pasiekti kolektyvinio imuniteto nepavyksta, todėl reikia galvoti, kaip paskatinti žmones skiepytis.
„Galbūt verta pagalvoti, kur galime paskatinti, nes akivaizdu, kad reikia žmones skatinti, kadangi skiepijimo mastai krito, patys žmonės nesiskiepija. Ne todėl, kad trūksta vakcinų, ne todėl, kad vakcinacijos centrai blogai dirba, o nebėra tiek daug entuziazmo, žmonės patikėjo, kad viskas baigta“, – sakė P.Saudargas.
Anot jo, tai daryti reikia kuo greičiau, jau rugpjūtį pradėti naują skiepų reklamos kampaniją.
Gegužę Lietuvoje pradėjo veikti vadinamasis galimybių pasas, kuris leido gauti daugiau paslaugų nuo koronaviruso pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą testą turintiems žmonėms. Tačiau liepą pasibaigus karantinui galimybių paso naudojimas labai sumažėjo.
Skatinant gyventojus skiepytis išnaudotos dar ne visos galimybės
Seimo pirmininkė mano, kad skiepijant Lietuvos gyventojus išnaudotos dar ne visos skatinimo priemonės ir vertėtų pagalvoti apie loterijų, piniginių prizų organizavimą.
Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tokie sprendimai būtų efektyvūs ir finansiniu požiūriu, jie pareikalautų netgi mažiau lėšų negu paskesnis užsikrėtusiųjų koronavirusu gydymas.
„Skiepijimosi tempai krenta ir tai turėtų kelti pagrįstą nerimą ruošiantis rudens sezonui. Mano supratimu, ne visos skatinimo priemonės dar yra išnaudotos, ir mes turėtume būtent eiti tuo keliu – skatinimo, o ne baudimo“, – LRT radijui trečiadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, būtina skleisti žinią, kad skiepijimasis yra vienintelis kelias į mažiau suvaržymų rudenį, jeigu situacija imtų blogėti, o tie asmenys, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atsisako skiepytis, turės nuolat testuodamiesi įrodyti, jog yra saugūs.
„Kai kuriuose miestuose jau buvo tokie pilotiniai projektai išmėginti – loterijos, prizai. Ir nors tai atrodo toks žaidimas, tačiau ir tai veikia. Manau, kad būtent toks skatinimas – ar tai būtų kažkokiomis piniginėmis priemonėmis per žaidimą, – tai galėtų būti dar viena priežastis žmonėms pasiskiepyti“, – sako Seimo vadovė.
Kai kuriuose miestuose jau buvo tokie pilotiniai projektai išmėginti – loterijos, prizai. Ir nors tai atrodo toks žaidimas, tačiau ir tai veikia.
„Ir lyginant su tomis lėšomis, kurių prireiks medicininei priežiūrai, tos lėšos būtų tikrai nedidelės“, – pridūrė ji.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat pasisako už privalomą testavimą kai kurioms darbuotojų grupėms.
„Matote, yra tam tikri segmentai, grupės, profesijos, kur nuolat reikia kontaktuoti su žmonėmis ir kur būtina užtikrinti, kad dirbantys žmonės yra saugūs, – tiek patys sau, tiek aplinkiniams. Taip, tokia priemonė turi būti svarstoma“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Ji kartu išsakė lūkestį, kad rudenį į mokyklas grįžę vaikai galės mokytis įprasta tvarka, kadangi tai yra ne tik mokymosi, bet ir socialinių įgūdžių, psichologinės sveikatos klausimas. Pasak jos, šiame kontekste svarbu, kad būtų pasiskiepiję pedagogai, o kartu ir mokiniai.
„Toje grupėje tarp 12 ir 15 (metų amžiaus – BNS) mes turime dar nelabai didelius skaičius paskiepytų vaikų, tačiau jie pamažu didėja ir aš, vėlgi, viliuosi, kad iki rudens, iki mokslo metų pradžios mes jau turėsime nemažą dalį vaikų paskiepytų“, – sakė Seimo pirmininkė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 45,8 proc. žmonių.
