– Jūs šią savaitę tapote tarsi tokiu savotišku žiniasklaidos hitu, jūsų buvo visur labai daug ir pirmiausia dėl to, kad pagrasinote, jeigu nebus komisijos dėl padėties žemės ūkyje, tai jūs pasitrauksite iš LVŽS frakcijos. Tai dabar ta komisija kaip ir nesukurta, jos nėra, o jūs tebesate frakcijoje?
– Gal reikėtų patikslinti žiūrovams. Atsitiko taip, kad frakcija pakeitė savo nuomonę, kad komisija turi būti, tyrimas turi vykti, ir šią savaitę valstiečių frakcija balsavo už tai, kad tas tyrimas vyktų. Bet dabar yra perduota Kaimo reikalų komitetui, kuris nagrinės patį nutarimą. Aš esu suformulavęs siūlymą, kad, jeigu bus pavesta Kaimo reikalų komitetui, tai vis dėlto turi būti aiškiai akcentuota, kad tyrime negali dalyvauti tie, kuriems kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas dėl tiriamo objekto.
Nes, jeigu, sakykime, žmonės atėję iš žemės ūkio verslo, ir tas verslas susijęs su rusiškomis trąšomis ar jis yra sukoncentravęs žemės ūkio paskirties sklypus tai savo veiklai ar tiesiogiai, ar netiesiogiai, tai yra tie konfliktai. Tuo labiau, kad opozicija kelia klausimus, kad mes nesiekiame skaidrumo, kad mes pavesime tirti suinteresuotiems asmenims, ir jie tiesiog imituos tą tyrimą, imituos tą skaidrumą.
– Bet yra racijos tame pasakyme. Komitetas, kuris yra atmetęs pačią idėją – nereikia to tyrimo. Tai argi jums panašu, kad tyrimas vyks?
– Tai dabar Seimas dar nepasisakė galutinai, jis tik nusprendė eiti tuo keliu – atlikti tyrimą. Ar tai bus komisija, ar tai bus pavesta Kaimo reikalų komitetui, čia bus balsuojama Seime. Jeigu Kaimo reikalų komitetui, tai, mano galva, tai yra klaida.
– Tai jūs tada trauktumėtės?
– Aš tada pasiūliau vieną sakinį, kad tame tyrime gali dalyvauti tik Seimo nariai, kuriems nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas dėl tyrimo objekto. Jeigu šitą sakinį išbraukia, motyvuojant, kad ir taip jau aišku, man tai būtų ženklas, kad bus einama imitacijos keliu.
– Ir tada jūs jau trauktumėtės iš tos frakcijos?
– Taip.
– Dar kartą šitą sakote, taip?
– Taip, taip. Tai būtų neišbaigta, aš ko siekiu? Aš siekiu, kad mes netaikytume sau dvejopų standartų. Aš sutinku, kad neturi būti sukoncentruota į „Agrokoncerną“ ir Ramūną Karbauskį, nes ne vienas ūkio subjektas gali būti sutelkęs, sakykime, žemės ūkio sklypus ar naudoja tas rusiškas trąšas. Bet tai turi būti padaryta taip, kad matytųsi – mes nevengiame atsakyti į tuos klausimus ir patvirtiname, kad ten viskas skaidru.
– Bet jūs žmogus, dirbęs STT, iš ten atėjęs. Man tas jūsų siūlymas, nusisukant nuo to, ką siūlo konservatoriai savo projekte, tarsi atrodytų, kad įtarimai pareikšti Jonui dėl korupcijos, o jūs sakote, kad mes tirsime ne šituos įtarimus, o apskritai svarstysime, kodėl yra korupcijos, kodėl sąlygos jai sudarytos.
– Aš sakau taip: tirsime ne tik Jono, bet ir Petro ir Algio.
– Bet žiūrėkite, dar kitas dalykas yra. Labai dažnai Seimo komisijos, kai gauna užduotį, jos tiria tik tai, kas ten surašyta. Ir po to, kai joms pateikiamas klausimas, ar šitą matėte, jos atsako: matėme, bet netyrėme, nes tai nebuvo įrašyta į mūsų darbo klausimus.
– Labai teisingai pastebėjote, būtent konservatorių klausimuose ir yra tie apribojimai. Tai, kai buvo sudaryta komisija tirti verslo įtaką politikams ir buvo pavesta NSGK, ten buvo dar aptakesni klausimai, už kuriuos balsavo konservatoriai. Jie kaip tik tame įžiūrėjo pliusą, dabar čia įžiūri minusą.
– O kaip frakcija į jus reaguoja, ar jūs turite šalininkų? Nes aš skaičiau, kad Ramūnas Karbauskis sakė: frakcija susitaikė, kad jūsų nebeliks, ir galbūt jis pats pasiūlys jums pasitraukti, nes jūs amžinai oponuojate ir jam, ir frakcijai?
– Visų pirma, man atrodo, gal ir pats R.Karbauskis nenori būti panašus į dvarponį Seime, o aš nenoriu būti panašus į samdinį.
– Jūs matote požymių dvarponio?
– Ne, aš manau, kad jis nenori būti panašus į dvarponį, nes iš tikrųjų kiekvienas mes esame pagal savo įsitikinimus, pagal savo sąžinę. Ir, jeigu mes paslystame ant interesų, taip buvo dėl Gretos Kildišienės, buvome įrašę vos ne į valstybės problemų sąrašą, tai irgi teko saugoti, kad į tą akivarą nenukristume. Aišku, aš pelniau nepasitenkinimą, nepasitikėjimą R.Karbauskio, bet mane į Seimą išrinko ne R.Karbauskiui atstovauti. Mane išrinko atstovauti tautai.
– Jūs esate girdėjęs iš R.Karbauskio kokių nors priekaištų dėl savo veiklos?
– Buvo išsakyta nuomonė, kodėl aš čia viešinu. Bet mano viešinimas prasidėjo tada, kai jis bandė užsidengti kaip antklode valstiečiais G.Kildišienės istorijoje. Aš tada sakiau: palaukite, taip neturi būti. Lygiai tas pats, kai aš matau, lyg jo interesai labai svarbūs tampa kaip verslininko, kaip „Agrokoncerno“, bet aš sakau: palaukite, bet yra tas viešasis interesas, tai mes galbūt ir laikykime, kad tas viešasis interesas yra aukščiau. Tai ir nepatinka. Ir sakyti, kad aš esu taikinys ir mane gelbėkite... Tai mes kiekvienas politikoje tampame taikiniu.
– Seimas, iš šalies žiūrint, skęsta rietenose, ginčuose, kuria komisijas, gal komitetai tiria, visą laiką toks jovalas, bet to tikrojo jūsų darbo mes tarsi ir nematome. Ar jums neatrodo, kad metas sustoti? Galbūt frakcijoje yra tokių pamąstymų, kad jau užtenka, jau reikia pradėti dirbti, jau užtenka svaidytis kaltinimais ir kurti komisijas?
– Tikrai norėtųsi, kad politinės jėgos, nesvarbu pozicija ar opozicija, sutartų dėl sąrašo, kas yra svarbu Lietuvai, pavyzdžiui, valstybės tarnybos reforma, švietimo reforma, socialinę atskirtį mažinti – svarbu ar nesvarbu. Ir kad mes koncentruotumėmės dėl šitų dalykų. Bet aš bijau, per tas komisijas mes tiek atsiduriame priešiškose pozicijose, ir kai reikia susėsti ir priimti sprendimus, mes nebegalime peržengti savo asmeniškumų.
– Kas turi užduoti toną, kad šitas procesas būtų sustabdytas? Ar ne valdantieji? Ar ne jūs patys?
– Aš manau, taip. Mes, valdantieji, turėtume, ir turėtų pats R.Karbauskis, nepaisant to, kad jis gali jaustis kaip žmogus asmeniškai įžeistas ar Gabrieliaus Landsbergio ar Eugenijaus Gentvilo, turėtų būti tas iniciatorius, kuris sako: sėdam prie vieno stalo. Rima Baškienė yra iš tų žmonių, kurie sako, gal bandykime eiti tuo kompromiso keliu.
– Ir ką frakcijos vadovas į tai?
– Na, kol kas tai netapo kūnu.
