„Kaip suprantu, nebuvo pateiktos dvi pažymos. Tą pastebėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir atkreipė į tai dėmesį, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo V.Čmilytė-Nielsen. – Įprasta tvarka, kad tos pažymos būna pateiktos teikiant kandidatūrą.“
Ji teigė mananti, kad šis „techninis dalykas“ bus išspręstas artimiausiu metu:
„Manau, kad čia techninis dalykas, kuris, manyčiau, bus išspręstas artimiausiu metu. Taigi klausimas grįš į Seimo darbotvarkę.“
Seimo pirmininkė nenorėjo leistis į detales dėl to, kokios pažymos, susijusios su E.Šileikio skyrimu, Seimui nebuvo pateiktos.
„Kaip suprantu, tai yra sveikatos pažyma, tai [jos nepateikė] pats kandidatas, bet aš nenorėčiau labai detaliai to komentuoti“, – teigė politikė.
Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma LRT nurodė, jog kita trūkstama pažyma – dėl teisės dirbti su slapta informacija.
Neseniai paaiškėjo, jog prezidento pasirinktas kandidatas į LAT teisėjus E.Šileikis rašė pastabas „MG grupės“ ginče su Seimo nariu Vytautu Baku. Apie tai pranešė LRT.
LRT žiniomis, E.Šileikis pastabas rašė ir „MG grupės“ vadovui Dariui Mockui, prieš dvejus metus su žmona besikreipusiam į Konstitucinį Teismą dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitikties Konstitucijai.
Be kita ko, E.Šileikis taip pat padėjo ir Alytaus kolegijai, 2020 metais besikreipusiai į KT dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų.
E.Šileikis, pasak LRT, atsisakė atsakyti į klausimus dėl šių veiklų. Situacijos nekomentavo ir „MG grupė“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius S.Šedbaras svarstė, jog šios aplinkybės gali būti svarbios parlamentui sprendžiant dėl kandidato tinkamumo į LAT teisėjus.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen neigė, jog ketvirtadienį Seimas nesvarstys E.Šileikio skyrimo į LAT teisėjus klausimo būtent dėl abejonių jo tinkamumu.
„Tai yra visiškai techninis dalykas. Normalu, kad reikia taikyti įprastą tvarką visiems kandidatams į analogiškas pareigas. O dėl abejonių ar diskusijų kandidatas atsakys į klausimus, visi Seimo nariai ir apsispręs. Manau, čia su tuo nesusiję“, – svarstė ji.
Klausimas dėl E.Šileiko skyrimo į LAT teisėjus buvo iškeltas ir per Seimo posėdį.
Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė jo metu aiškino, jog įprastai iš buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, kai jie skiriami į kitas pareigas, nebūdavo reikalaujamos sveikatos pažymos.
„O kodėl ponui E.Šileikiu yra taikoma kita tvarka nei įprasta teisėjamas, kurie iš Konstitucinio Teismo eidavo ir būdavo skiriami į kitus teismus? Mes niekada netikrindavom sveikatos pažymų.
Kitas dalykas būtų labai smagu, jeigu nurodytumėt teisės aktą, kuris suteikia Seimui asmens duomenų valdytojo ar tvarkytojo teises tvarkyti ir gauti teisėjų sveikatos pažymas“, – dėstė politikė.
Į tai atsakydamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras pažymėjo, kad ne Seimas yra asmens duomenų tvarkytojas, tačiau informaciją apie kandidatą, pasak jo, turi gauti Nacionalinė teismų administracija ir Teisėjų taryba.
„O kadangi šiuo atveju atranka nėra taikoma, tai šituo turėjo pasirūpinti pati prezidentūra. <...> Nacionalinė teismų administracija teigia, jog ji paragino pretendentą atlikti šitą pareigą, nes Teismų įstatyme yra pareiga, prieš tampant teisėju ir kas penkerius metus, praeiti medicininę apžiūrą.
Tai pretendentas Nacionalinės teismų administracijos pranešimu yra informuotas, tačiau iki šiol tos pareigos neatliko. Štai ir viskas“, – per Seimo posėdį nurodė S.Šedbaras.
