– Pone Kulbi, ar daug vandens telkinių žydi Lietuvoje?
– Karščiai – viena svarbiausių priežasčių, sukeliančių vandens žydėjimą. Nors kartais žmonės painioja ir sako, kad vanduo žydi, pamatę bet kokius dumblius, netgi žoles, plūdenas, žalia plėvele aptraukusias vandens telkinį. Iš tikrųjų vandens žydėjimas yra masinis melsvadumblių dauginimasis, kuris prasideda būtent per karščius, nes dumbliams, kad jie galėtų daugintis, reikalinga šiluma.
Antra priežastis – pakankamas maisto medžiagų (azoto, fosforo) kiekis. Kadangi melsvadumbliai dauginasi eutrofikuotuose vandens telkiniuose, dėl to kalti ir mes, žmonės, nes dėl mūsų vandens telkiniai yra teršiami.
– Nuo ko priklauso, kaip staiga pasibaigs žydėjimas?
– Visų pirma jis greitai pasibaigia, kai staiga atšąla. Beje, 1 ha ežero masinio vandens žydėjimo piko metu biologinės masės gali būti apie 10 tonų. Įsivaizduokite, koks tai kiekis. O ežerai kartais būna ir 1 000 ha, ir kelių šimtų hektarų, tad kiek traukinio vagonų prireiktų tokiam biomasės kiekiui išvežti.
Dauginantis melsvadumbliams, vandenyje vyksta labai žalingi procesai, nes sunaudojamas deguonis, kuris būtinas žuvims, kitiems organizmams.
Dauginantis melsvadumbliams, vandenyje vyksta labai žalingi procesai, nes sunaudojamas deguonis, kuris būtinas žuvims, kitiems organizmams. Tada žuvys žūsta, išplaukia pilvais į viršų, ir gali prasidėti masinis vandens organizmų žuvimas.
– O žmonės ką nors užuodžia?
– Be abejo, žmonės užuodžia kvapą. Kartais netgi nereikia draudimų maudytis, nes į tokius vandens telkinius žmonės nelipa dėl kvapo. Beje, negalima eiti maudytis į žydinčius vandenis ir dėl toksinų, kurių melsvadumbliai išskiria daug ir įvairių. Vienos maudynės tokiame vandenyje gali sukelti tik alerginę reakciją, bet, nuolat maudantis žydinčiuose vandens telkiniuose, galimos ir įvairios ligos. Nors vanduo, kuris primena žalzganą sultinį, turbūt retam sukelia norą maudytis.
– Ar žydėjimas būdingas visiems gėlo vandens telkiniams?
– Iš dalies taip, bet pirmiausia pražysta vandens telkiniai, kuriuose lėtas vandens judėjimas, kurie yra nepratekantys, seklūs. Jei telkiniai gilūs, dumbliai dauginasi pakrantėse su plačiu atabradu. Beje, meslvadumbliai taip pat gali daugintis ir gilesnėse ežero vietose, nes jiems būdingas anaerobinis maisto medžiagų įsisavinimas – tai reiškia, kad jiems nebūtinas kvėpavimas iš oro, dėl to jie gali gyventi ir giliau. Melsvadumbliai turbūt vieninteliai iš gyvųjų organizmų, galintys įsisavinti net keturių tipų dujas – netgi sieros vandenilį.
Melsvadumbliai yra labai seni organizmai, galima sakyti, vieni pirmųjų Žemės gyventojų. Jie atsirado nepalyginamai seniau už kitus, prieš milijardus metų, ir tapo pirmaisiais deguonies gamintojais. Turbūt dėl jų Žemėje atsirado pakankamai deguonies, todėl jie – ne tik blogis.
Beje, apie 200 mg/m3 žydinčių melsvadumblių vandens telkiniui netgi naudinga, nes taip ekosistema pati savaime apsivalo: organika, kurią išleidžia žmonės ir kuri patenka į vandens telkinį iš kažkokių kitų taršos šaltinių, apsivalo ir su nuosėdomis patenka į dugną. Dėl to tokia savireguliacija pačiam ežerui yra naudinga.
– Minėjote, kad žmogui nepatartina maudytis žydinčiame vandenyje. Kas gali nutikti?
– Pradžia – alerginės reakcijos, o paskui gali kilti ir daug ligų. Be to, toksinai gali patekti ne tik į žmogaus organizmą – jie kaupiasi vandens organizmuose, pavyzdžiui, netgi žuvyse. Todėl vartoti kai kurias žuvis gali būti kenksminga. Beje, medikai įspėja dėl 5–6 organizmo sistemų sutrikimų, pavyzdžiui, gali prasidėti neurologinės, virškinimo sistemos ligos.
– Vadinasi, žvejoti tokiu metu nepatartina?
– Žuvyse toksinai susikaupia per ilgesnį – ne per tą trumpą laiką. Tačiau, žinoma, geriau tas žuvis gaudyti tada, kai dar nėra masinio vandenų žydėjimo.
– Internete daug komentarų apie tai, kad vanduo žydi dėl taršos. Pavyzdžiui, dėl skalbiamųjų miltelių, indų ploviklių. Kiek čia tiesos?
– Tai tiesa, nes žmogus – pagrindinis vandenų eutrofikacijos sukėlėjas. Žinoma, kažkokią eutrofikaciją sukelia ir lietaus vanduo – jis, nutekėjęs gatvėmis, patekęs per lietaus kanalizaciją, gali šimtą kartų labiau užsiteršti, kol pateks į ežerą. Netgi po biologinio valymo vandenys taip pat turi melsvadumbliams reikalingų maisto medžiagų – azoto, fosforo. O tokie dalykai, kaip skalbiamieji milteliai, indų plovikliai, patekę į vandenį, užteršia vandens telkinius ir yra puikus maistas melsvadumbliams.
– Ką žmogus gali padaryti, kad sumažintų žydėjimą?
– Klausimas labai sunkus – būdų yra labai daug, bet visi jie gana sudėtingi. Pavyzdžiui, siūloma barstyti chemines medžiagas, bet jos taip pat yra tam tikras taršos šaltinis. Siūloma įveisti augalėdes žuvis, kurios minta melsvadumbliais, pavyzdžiui, amūrai, plačiakakčiai, bet jos irgi ne mūsų krašto žuvys ir nėra labai pageidautinos. Tarkim, labai gerai vandenį valo nendrės, bet jos išplinta dideliuose seklių ežerų plotuose ir pūdamos taip pat užteršia organiką. Taigi būdų yra daug, bet visi jie kol kas nėra pakankamai veiksmingi.
