2019 02 15

Paauglės skiepijimas vakcina nuo ŽPV užminė mįslę: du skiepai, bet kodėl skirtingi?

Dvi dukras auginanti vilnietė Rasuolė šeimos pirmagimę, žengiančią į paauglystę, nusprendė paskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Į nacionalinį skiepijimų kalendorių šis skiepas įtrauktas 2016 metų rugsėjo 1-ąją. Juo mergaitės skiepijamos valstybės lėšomis. Tačiau Rasuolės dukrai tik pirmasis skiepas nekainavo. Už antrą šeima mokėjo iš savo piniginės.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) / Vida Press nuotr.

Praėjusių metų viduryje Rasuolė dukrą paskiepijo pirmąja keturvalente „Silgard“ vakcinos doze. Antroji injekcija pagal skiepo schemą turi būti atlikta ne anksčiau nei po pusmečio.

Atėjus laikui antrajam skiepui Rasuolė poliklinikoje išgirdo, kad nemokamai skiepyti dukters to paties gamintojo katurvalente injekcija nėra galimybės. Valstybinės ligonių kasos skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjo kitas gamintojas, pasiūlęs dvivalentę vakciną „Cervarix“.

Rasuolė nustebo. Girdi, moksliniai tyrimai rodo, kad reikėtų skiepytis ta pačia vakcina – kuo pradėjai, tuo ir baigti, nekaitaliojant gamintojų, juo labiau – vakcinų rūšies.

„Maža to, keturvalentė vakcina saugo nuo keturių ŽPV atmainų, o dvivalentė – tik nuo dviejų. Vadinasi, skiepų efektyvumas mūsų atveju smarkiai sumažėtų“, – svarstė Rasuolė.

123RF.com nuotr./Gimdos kaklelio vėžys
123RF.com nuotr./Gimdos kaklelio vėžys

Ji nusprendė atsisakyti valstybės lėšomis nupirkto skiepo. „Verčiau sumokėjome iš savo kišenės, bet gavome tą pačią vakciną, nuo kurios pradėjome. Šią problemą nusprendžiau iškelti dėl to, kad gripo kontekste girdžiu ministrą kalbant, kokius gerus skiepus perka valstybė, ir esą nėra jokio reikalo permokėti, renkantis brangesnes vakcinas. Tačiau tiesa ta, kad valstybė perka menkiau apsaugančius skiepus“, – patirtimi dalijosi Rasuolė.

Už antrąjį skiepą teko sumokėti apie 100 eurų.

Moters įsitikinimu, būtų logiška, kad paauglėms, kurioms pirmiausia suleista „Silgard“ vakcina, būtų užtikrintas tęstinumas ir antrasis skiepas irgi būtų „Silgard“.

„Silgard“ konkurse net nedalyvavo

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė 15min pažymėjo, kad vakcina nuo ŽPV centralizuotai perkama kasmet: „Centralizuoti pirkimai padeda VLK sumažinti reikiamų medikamentų, priemonių kainas ir tuo pačiu už turimas lėšas jų nuperkama daugiau, taip pat atsiranda galimybė įsigyti naujų, gyvybiškai būtinų vaistų, priemonių pacientams.”

Būta šios vakcinos gamybos/tiekimo sutrikimų.

VLK teigimu, 2017 metų liepą įvertinus tiekėjų pasiūlymus, ekonomiškai naudingiausiu buvo pripažintas keturvalentės ŽVP vakcinos „Silgard“ tiekėjas – bendrovė „Tamro“. Iš jos buvo įsigyta 10 000 minėtos vakcinos dozių.

Po metų, 2018-ųjų liepą, VLK konkursą laimėjo dvivalentės ŽPV vakcinos „Cervarix“ tiekėjas – bendrovė „GSK Lietuva“. Iš jo buvo įsigyta 30 000 minėtos vakcinos dozių.

„Svarbu pastebėti, kad 2018 metų konkursui „Silgard“ vakcina net nebuvo pasiūlyta. VLK žiniomis, būta šios vakcinos gamybos/tiekimo sutrikimų”, – atkreipė dėmesį L.Reinartienė.

Ji ypač akcentavo, kad, nors buvo nupirktos skirtingo valentingumo vakcinos, abi jos savo sudėtyje turi ŽPV 16 ir 18 tipų antigenus ir abi apsaugo nuo ŽPV sukeliamo gimdos kaklelio vėžio, moteriškų lyties organų priešvėžinių pažeidimų, galinčių virsti vėžiu.

Tikisi, kad tai – tik pavieniai atvejai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad 16 ir 18 tipų ŽPV infekcija lemia apie 71 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Vadinasi, skiepijant ŽPV vakcinomis, kurios apsaugo nuo 16 ir 18 tipų ŽPV, galima išvengti 71 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Šalyse, kuriose vykdomos visuotinės skiepijimo nuo ŽPV programos, mažiau sergama gimdos kaklelio vėžiu.

Vis dėlto SAM tikisi, kad didžioji dalis gydymo įstaigų sugebėjo tinkamai susiplanuoti skiepijimus.

SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė pažymėjo, kad geriausiai, kai mergaitės tiek pirmą, tiek antrą kartą paskiepijamos ta pačia vakcina. Tai esą turėtų užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

„PSO nurodo, kad pagal bendruosius skiepijimo principus tais atvejais, kaip nėra galimybės užbaigti skiepijimą ta pačia vakcina, galima skiepijimo schemą baigti kita vakcina. Dėl to nereikia pradėti skiepijimo schemos iš naujo. Vis dėlto SAM tikisi, kad didžioji dalis gydymo įstaigų sugebėjo tinkamai susiplanuoti skiepijimus ir tik pavieniais atvejais jaunųjų pacienčių skiepijimas buvo baigiamas kita vakcina”, - kalbėjo N.Kuprevičienė.

123RF.com nuotr./Gimdos kaklelio vėžys
123RF.com nuotr./Gimdos kaklelio vėžys

Skiepytis gali ir berniukai

Žmogaus papilomos virusas sukelia pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse, kurie ilgainiui gali virsti vėžiu. Pirminių ląstelių pakitimų moteris nejaučia. Pakitimus galima aptikti tik vienu būdu – profilaktine patikra, o išvengti – pasiskiepijus.

Pirmoji vakcina nuo ŽPV rinkoje pasirodė 2006 metais. Šiuo metu Europos sąjungoje registruotos trys profilaktinės vakcinos nuo ŽPV infekcijos: dvivalentė vakcina „Cervarix“, keturvalentė vakcina „Silgard“ bei devynvalentė vakcina „Gardasil 9“.

Trimis rinkoje esančiomis vakcinomis galima skiepyti tiek mergaites, moteris, tiek berniukus, vyrus.

Lietuvoje nemokamai vakcina nuo ŽPV galime skiepyti 11 metų mergaites. Geriausia skiepyti mergaites, kurios dar nėra pradėjusios lytinio gyvenimo – ŽPV dar nėra patekęs į jų organizmą. Vis dėlto, nors daugiau nei du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15–24 gyvenimo metais, rizika užsikrėsti išlieka visą gyvenimą.

123RF.com nuotr./Gimdos kaklelio vėžys
123RF.com nuotr./Gimdos kaklelio vėžys

Vakcinų nuo ŽPV apsauga išlieka stipri bent 10 metų, apskaičiuotas vakcinų efektyvumas – daugiau nei 20 metų. Duomenų, kad bus reikalinga revakcinacija (pakartotinis skiepijimas), kol kas nėra.

Lietuvoje – aukštas mirtingumas

Europoje į nacionalinius vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius mergaičių skiepijimus nuo žmogaus papilomos viruso yra įsitraukusios 29 šalys. Didžiausias mergaičių skiepijimo apimtis nuo ŽPV yra pasiekusi Jungtinė Karalystė – 92 proc., o kitose šalyse skiepijimų apimtys siekia 60-80 proc.

123RF.com nuotr./Gimdos kaklelio vėžys
123RF.com nuotr./Gimdos kaklelio vėžys

Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Europoje gimdos kaklelio vėžys yra antroje vietoje po krūties vėžio ir kasmet registruojama apie 33 000 susirgimo atvejų.

Lietuvos vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys nustatomas nuo 400 iki 500 moterų, o mirtingumas siekia 10 atvejų 100 000 gyventojų ir tai vienas iš aukščiausių rodiklių Europos regione.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs