NUO PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO SAUGANTYS VEIKSNIAI
- geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai;
- pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje;
- tėvų domėjimasis vaikų problemomis;
- tėvų sveiko gyvenimo būdo propagavimas
- visuomenės nuostatos prieš psichoaktyvias medžiagas;
- draugai, nevartojantys psichoaktyviųjų medžiagų, užimtumas.
- geri pedagogų ir moksleivių santykiai;
- pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera;
- mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis; pagarba ir dėmesys moksleiviui.
- saugumo, pasitikėjimo savimi jausmas;
- socialiniai įgūdžiai.
Prasti pažymiai, besisvaiginantys tėvai, patyčios, neigiamos emocijos kartais lemia, kad jaunas žmogus paragauja narkotikų. Pradedama nuo kanapių – jų lietuviai parūko vidutiniškai sulaukę 21 metų. Iki tol jie jau būna paragavę alkoholio ir cigarečių – vidutiniškai sulaukę 14–15 metų.
Todėl labai svarbu yra tinkama prevencija, kitų rizikos veiksnių sumažinimas.
Nesusitvarko su emocijomis
„Dažniausiai svaigalų žmonės griebiasi, kai nemoka tvarkytis su nemaloniais jausmais. Tada bando keisti savo būseną alkoholiu ar narkotikais“, – 15min sakė psichologas dr. Giedrius Markevičius.
Pasak jo, kartais svaiginamasi tuomet, kai ko nors trūksta gyvenime, asmeniui nepavyksta savęs realizuoti, įprasminti savo gyvenimo.
Dažniausiai svaigalų žmonės griebiasi, kai nemoka tvarkytis su nemaloniais jausmais. Tada bando keisti savo būseną alkoholiu ar narkotikais, – sakė psichologas.
„Kartais tai yra laikoma būdu atsipalaiduoti nuo streso ar sumažinti bendravimo keliamą įtampą“, – psichologas pabrėžė, kad svaigalai dažniausiai pradedami vartoti paauglystėje ar jauname amžiuje.
Problema yra ta, kad kai kuriose šeimose psichotropinės medžiagos yra toleruojamos, todėl vaikas, paauglys nėra mokomas, kad tai yra žalinga sveikatai.
„Vieni tėvai apie svaigalus linkę kalbėtis su vaikais, kiti – ne. Lietuvoje alkoholį dauguma žmonių laiko socialiai priimtinu, narkotikus – nepriimtinais, nors jaunimas žolės rūkymą irgi jau ima traktuoti kaip normalų dalyką“, – aiškino psichologas.
Kalbėti su paaugliais apie narkotikus, pasak jo, yra labai svarbu – būtina parodyti apgaulingą jų poveikį, iliustruojant, kaip jie veikia organizmą.
„Svarbu pabrėžti, kad tai gresia priklausomybės atsiradimu, kuri progresuoja ir sunkiai sustabdoma bei dažnai baigiasi mirtimi“, – kalbėjo psichologas.
Jo teiginius patvirtina ir tyrimai – polinkis į svaigalus gali susiformuoti labai ankstyvame amžiuje, todėl švietimas tiek mokykloje, tiek namuose apie žalingą narkotikų ir kitų svaigalų poveikį yra labai svarbus.
Specializuotas tinklalapis „Drug Abuse“ išskiria net 11 priežasčių, kodėl paaugliai eksperimentuoja su narkotikais.
Dažnai pasitaikanti priežastis yra nuobodulys. Į narkotikus žiūrima kaip į būdą praleisti laiką. Narkotikus kartais paaugliai vartoja, norėdami susilieti su savo bendraamžiais, rasti kažką su jais bendro.
Dar dvi dažnai pasitaikančios priežastys yra paprasčiausias smalsumas ir depresija. Paaugles narkotikų link kartais pastūmėja noras numesti svorio. Neretai to siekiančios merginos jau serga bulimija arba anoreksija.
Paragauti narkotikų pastūmėja ir nuolat patiriamas stresas arba menka savivertė, o kartais – bendraamžiai. Paaugliai taip pat susižavi tuo, kad pavartojus svaigalų patiriamos emocijos yra stipresnės.
Kai kurie galvoja, kad paragaus narkotikų „dabar arba niekada“. Ne paskutinėje vietoje, žinoma, ir genetika, – šeimoje su alkoholizmo arba narkomanijos istorija augantys vaikai patenka į didesnę rizikos grupę.
Narkotikų pabando anksti
Praėjusiais metais atlikto psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma vartoti narkotikų – 22–23 m. Tiesa, kiek ankstesniame amžiuje pabandomos kanapės (21 m.) ir ekstazis (20 m.), dar anksčiau – inhaliantai (19 m.). Palyginimui, tabakas bei alkoholiniai gėrimai pirmą kartą išbandomi dar anksčiau – vidutiniškai 18 m. Tuo tarpu receptiniai raminamieji / migdomieji vaistai pradedami vartoti daug vyresniame amžiuje – 36 m., 15min atskleidė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai.
Pasak jų, dauguma mokinių pirmą kartą pabandė narkotinių ir psichotropinių medžiagų būdami 14–15 m.
„Lyginant pirmųjų bandymų vartoti kanapes amžiaus kaitą nuo 2007 metų, matome, kad pirmųjų bandymų vartoti kanapes amžius išliko beveik nepakitęs. Kaip ir anksčiau, daugiausia paauglių 2015 m. pabandė vartoti šį narkotiką būdami 15 metų (dar 1 proc. – 16 metų); kiek sumažėjo moksleivių, kurie pabandė vartoti marihuaną/hašišą 13 m. ir jaunesni, bet pabandžiusių vartoti kanapes devynerių metų ir jaunesnių mokinių dalis liko tokia pati – 0,3 proc., nepakito ir pabandžiusių vartoti kanapes 14 metų ir vyresnių mokinių dalis“, – laiške 15min rašo specialistai.
Pasak jų, paauglystė pati savaime yra rizikingas žmogaus gyvenimo tarpsnis. Paauglystėje atsirandantys rizikos veiksniai lengvai sukelia elgesio pokyčių, todėl šiam jautriam laikotarpiui būtina skirti ypatingą dėmesį.
„Paauglius psichoaktyvios medžiagos veikia daug stipriau nei suaugusiuosius, kadangi jų organizmas dar nėra iki galo susiformavęs. Taip pat paaugliams gresia didesnė priklausomybės ligų tikimybė, šios problemos vystosi sparčiau nei suaugusiesiems“, – aiškina NTAKD.
Informuoti privalo tėvai
Mokykloje, specialistų teigimu, informacijos apie narkotikų ir kitų svaigiųjų medžiagų žalą yra daug, tačiau lemiamą įtaką jaunam žmogui daro tėvai.
„Mokslininkai nurodo, kad tėvų ir vaikų pokalbiai yra labai svarbūs, nes vaikai, kurie sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojus iš savo tėvų, yra mažiau linkę jas vartoti nei vaikai, kurie iš savo tėvų tokios informacijos negauna“, – rašo NTAKD.
Tyrimai rodo, kad 7–9 metų amžiaus vaikams, kuriems nesiseka mokytis ir kurių elgesys netinkamas, kyla didesnė grėsmė, kad sulaukę 14 ar 15 metų jie bus linkę piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis.
Pasak ekspertų, vaikus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas gali įvairūs rizikos veiksniai, pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas šeimoje, silpni socialiniai įgūdžiai, mokymosi nesėkmės ar bendraamžių spaudimas ir skatinimas vartoti šias medžiagas: „Kuo daugiau rizikos veiksnių daro įtaką vaikui, tuo didesnė tikimybė, kad jis pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.“
Tyrimai rodo, kad 7–9 metų amžiaus vaikams, kuriems nesiseka mokytis ir kurių elgesys netinkamas, kyla didesnė grėsmė, kad sulaukę 14 ar 15 metų jie bus linkę piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis.
„Be to, kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo jomis bei priklausomybės išsivystymo tikimybė. Todėl reikėtų nuo mažens rodyti gerą pavyzdį, mokyti vaikus gyventi sveikai ir nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų“, – aiškino specialistai.
Jie tėvams pataria stebėti vaiko socialinį elgesį, žinoti bei domėtis, su kokiais draugais ir kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką, stebėti vaiko mokymosi pasiekimus. Tėvai turėtų formuoti neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei nustatyti tam tikras taisykles, šeimoje leistinas elgesio normas, numatydami ir pasekmes už šių taisyklių nesilaikymą.
„Labai svarbu laiku pastebėti ir tinkamai reaguoti į rizikos veiksnius“, – priduria specialistai.
Narkotikai – visada problema
Į klausimą, kiek laiko vartojant narkotikus, tai tampa problema, NTAKD specialistai pabrėžė, kad tai visuomet yra problema.
„Tik priklausomai nuo vartojamos medžiagos, vartojimo dažnumo, žmogaus individualių fizinių ir psichinių, genetinių savybių, anksčiau ar vėliau išryškėja neigiamos narkotikų vartojimo pasekmės žmogaus sveikatai“, – aiškino jie.
Be to, kadangi narkotikai nėra legalūs ir įsigyjami juodojoje rinkoje, nėra tiksliai žinoma medžiagos koncentracija ir nežinomos papildomos medžiagos.
„Dėl ko yra visuomet rizika apsinuodyti, perdozuoti ar net mirti. Nelaimė gali ištikti ir dėl vienos vienintelės narkotikų dozės“, – aiškino specialistai.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, dalinai finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
