„Viskas kaip ir juda (...) Tikėjomės mažesnio susidomėjimo", – BNS sakė KMU Anatomijos instituto vadovas profesorius Dainius Pauža.
Per daugiau nei pusantrų metų nuo to laiko, kai įsigaliojo Žmonių palaikų laikymo įstatymas, kurio 17 straipsnis numato žmogaus palaikų naudojimą mokymo tikslais, savo kūnus po mirties medicinos tikslais sutiko paaukoti apie 50 žmonių.
Jie užpildė anketą, pavadintą „Paskutinės valios pareiškimas", kurią dabar galima rasti net internete.
„Be abejo, galėtų jų būti ir daugiau. Tačiau prireiks kelių dešimtmečių, kad tai taptų populiaru", – teigė D.Pauža.
Anot Anatomijos instituto vadovo, savo palaikus dažniausiai sutinka aukoti vyresni, išsilavinę žmonės. Pasak mediko, priežasčių, kodėl sutinkama aukoti savo kūną, neklausiama.
„Tikrai neklausiame, kodėl žmonės taip nusprendžia, tačiau, manau, jų motyvas yra vienas – galvojimas apie medikų bendruomenę ir padėka medicinos mokslui", – tvirtino D.Pauža.
Eksperto teigimu, Anatomijos institutas gali naudoti tik natūralia mirtimi mirusių asmenų kūnus. „Todėl, kad kitais atvejais mirtis yra neprognozuota, o palaikai patenka į Teismo medicinos institutą, kur daroma autopsija. (...) Po autopsijos jie jau būna pjaustyti, neįmanoma jų balzamuoti", – teigė medikas.
Palaikai KMU reikalingi būsimiems medikams studijuojant anatomiją.
Jie institute laikomi iki 3 metų. Po to palaikai kremuojami arba, jei to pageidavo aukotojas, laidojami be kremavimo.
Taip pat atskiros kūno dalys, jei sutinka aukotojas, gali būti perkeliamos į Anatomijos muziejaus mokomųjų eksponatų kolekciją, kurioje jie ilgai saugomi ir naudojami medicinos studentams mokyti.
