Tai ne festivalis, o sambūris. Čia beveik neegzistuoja pinigai. Visiškai nėra alkoholio, narkotikų, elektronikos prietaisų ir tualetinio popieriaus.
Koks skirtumas, kaip pavadinsi. Tai tik kvaili terminai. Svarbiausia – meilė.
Jei galvoji, kad vaivorykštė yra homoseksualų simbolis – tai tavo problema, o ne „Rainbow“ bendruomenės.
Galima sakyti, kad jie išvis neturi problemų. O jei turi – už jas dėkoja. Kam? Dievui? Pasauliui? Koks skirtumas, kaip pavadinsi. Tai tik kvaili terminai. Svarbiausia – meilė.
Daug kas stengiasi jiems priklijuoti etiketę ar surasti kokią ligą, kuri nukreipė tokio gyvenimo keliu: sekta, mėnulio žmonės, hipiai, gėlių vaikai, nudistai, žaliavalgiai, žolininkai ir dar visokie.
Sveiki sugrįžę namo!
Vaivorykštės šeima – tai būtų bene tobuliausias pavadinimas. Jis nenurodo nei tautybės, nei lyties, nei profesijos. Jei tu nesisvaigini alkoholiu, narkotikais, myli gamtą ir visą pasaulį – tu jau esi „Rainbow“ šeima.
Antazavės miestelyje vienas jaunuolis paaiškino, kaip surasti už kokių aštuonių kilometrų įsikūrusią „Rainbow“ gyvenvietę. Netrukus miško laukymėje pasimatė išrikiuoti automobiliai. Dauguma – mikroautobusai.
Jei tu nesisvaigini alkoholiu, narkotikais, myli gamtą ir visą pasaulį – tu jau esi „Rainbow“ šeima.
Tenka eiti porą kilometrų pėsčiomis. Pasitinka palapinė, tylūs būgnelių ir stygų garsai. Keletas besišypsančių žmonių sveikinasi angliškai: „Sveiki sugrįžę namo.“
Dabar čia, šalia Ilgio ežero, yra Europos „Rainbow“ namai. Yra nemažai atvykusių iš kitų žemynų.
Kodėl namai? Daugumai šių žmonių namai yra ten, kur visi šypsosi, dainuoja, padeda, myli, dalijasi viskuo. Likusiame pasaulyje to būna gana mažai.
Pirmieji sutikti žmonės neša vandenį. Sustoja ir maloniai paaiškina: „Ar jūs pirmą kartą? Fotografuoti galima tik kiekvieno žmogaus atsiklausus – tai ne festivalis, o jų erdvė. Mane galite fotografuoti kiek tik norite!“
Visi viskuo dalijasi
Dar gerą kilometrą plyti vien tik pievos ir pavienės atsiskyrėlių pavėsinės. Vyrai uoliai kažką konstruoja. Paaiškėja, kad šioje vietoje yra gręžinys, tačiau elektrinis siurblys tiek aukštai vandens nepakelia. Montuoja rankinę pompą.
Spalvingos nuorodos. Štai vaikų zona, tualetas. Kai kurie užrašai ragina rodyti pagarbą vietai ir jos nešiukšlinti. Ne toks informatyvus, bet raminantis: „Kas skaito šį užrašą, tas yra organizatorius.“
Pažiūrėkite į čia esančius žmones – jie laimingi.
Niekas niekur neskuba. Nėra susirūpinimo, įtampos, streso. Didesnis bruzdesys virtuvėje. Čia pulkas vyrų ir moterų pjausto daržoves, kaičia didžiulius katilus. Keli muzikantai groja.
Šokolado spalvos moteris su gėle plaukuose klausia, ar pasiliksime ilgesniam laikui. Šeira – panašiai skamba jos vardas lietuviškai. Ji iš Surinamo. Tai kažkur Pietų Amerikos šiaurėje.
Ji taip pat prašo nerodyti žmonių veidų be jų sutikimo: „Kai kurie jų gyvenime turi profesijas, pareigas. Čia jie lyg namuose, šeimoje. Aš kadaise buvau mokytoja ir turėjau savo verslą. Dabar jau dvejus metus keliauju ir gyvenu tik tokiuose sambūriuose.“
Moteris iškeitė savo ankstesnį gyvenimą į visišką laisvę nuo pinigų, vartojimo, miesto karuselės, streso, gyvenimo nuo mokesčių iki mokesčių.
„Kodėl mečiau savo senąjį pasaulį? Pažiūrėkite į čia esančius žmones – jie laimingi. Ir aš laiminga. Daugiau nieko ir nereikia. Pažvelkite į žmonių veidus didmiesčiuose ir viską suprasite“, – paprastai paaiškino Šeira.
Vyrai juda iš visų pakampių su glėbiais sausų šakalių. Pagrindinėje virtuvėje darbo niekada netrūksta.
Nuogumas čia – nei taisyklė, nei yda, nei diskusijų objektas dorovės policijai.
Po kelių labai lietingų dienų pasirodė daugiau saulės. Visi pulkais traukia į Ilgio ežerą maudytis. Čia niekas šampūnu ar muilu neteršia vandens. Ne visi ir maudymosi kostiumus turi. Nelabai jų ir reikia.
Nuogumas čia – nei taisyklė, nei yda, nei diskusijų objektas dorovės policijai. Jei tau taip norisi – bėgiok nuogas sau į sveikatą. Būk toks, kokį gamta sukūrė. Tą patį galima pasakyti ir apie laisvą seksą. Jei nori tokio – ieškok bendraminčių. Jokios prievartos.
