Kaip pažymėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Neniškis, šiuo metu šalyje vis dar ekstremali situacija dėl COVID-19 ir nepaprastoji padėtis dėl karo Ukrainoje.
„Pagal tuos reikalavimus atsiranda įpareigojimai savivaldybėms. Reikalai, kurie pavesti Klaipėdos savivaldybei – tai pabėgėlių įkurdinimas. Pirminiame etape reikėjo tik suformuoti rezervą, nes apgyvendinimu turėjo rūpintis nevyriausybinė organizacija „Stiprūs kartu“. Formaliai taip, bet reikia pripažinti, kad savivaldybė nuo pat pradžių įsitraukusi į procesą. Antras dalykas, įvertinus pabėgėlių skaičių – atsirado registracijos centras Klaipėdoje“, – kalbėjo G.Neniškis.
Leis nemokamai kultūrintis
Pirmąją dieną Registracijos centre buvo registruoti 663 asmenys. Neslepiama, kad pirmą dieną susidarė ir eilės, tačiau viliamasi, kad centras ims dirbti sklandžiau ir greičiau.
Susitarta, kad atvykėliai galės nemokamai lankytis Klaipėdos kultūrinėse įstaigose, naudotis sporto bazėmis.
Planuojama pabėgėliams perleisti ir remontuojamą socialinį būstą.
Tarybos narė Vaida Raugelė klausė, kodėl Klaipėdoje nepasirinko Palangos kelio, kai kreiptasi į miesto bendruomenę aukoti savo miesto įstaigoms, kurios rūpinsis pabėgėliais.
Anot G.Neniškio, buvo pakankamai aiški politika dėl paramos iš VRM, kad pačios savivaldybės neorganizuotų paramos vežimo į Ukrainą, nes nėra saugu. Prašyta vežti per žinomas organizacijas, kurios patyrusios. Ir prašoma pateikti per pagrindines nevyriausybines organizacijas, nes šios geriausiai žino kam ir kaip nuvežti.
Jau atvyko 1700
Skaičiuojama, kad daugiausiai kainuos parama atvykėliams iš Ukrainos. Numatyta, kad ji sieks 267 eurus vienam asmeniui. Jau dabar skaičiuojama, kad atvykėlių yra daugiau nei 1700. Jei atvyks apie 5000 žmonių, kaip prognozuojama, vien piniginei paramai reikės per 1,3 mln. eurų. Savivaldybei teks išlaikyti ir Registracijos centrą, kuris įsikūrė vietoje Vakcinacijos centro.
Anot G.Neniškio, jau dabar skaičiuojama, kad Klaipėdos miesto biudžetui pabėgėlių problema per artimiausius pora mėnesių kainuos apie 2-3 mln. eurų.
„Norėjau paklausti, kai kalbate apie tuos skaičius, ar tai visiškai savivaldybės? Universitetas daro tą patį, iš Vyriausybės matome tik pažadus. Kaip čia? Ar kalba ką?“ – klausė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
G.Neniškis neslėpė, kad situacija primena koronavirusinės infekcijos pandemijos pradžią. Tada taip pat savivaldybėms buvo pavesta gausybė funkcijų.
„Reikia pripažinti, kad valstybės biurokratijos aparatas nesisuka taip greitai kaip savivaldoje. Mes daug ką darome avansu, teisiškai rizikuodami, neturėdami sutarčių. Tikėkimės, kad tas lėšas kompensuos valstybė“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Kartu jis skatino įsitraukti ir daugiau individualių būstų savininkų, nes bendrabučiai nėra pati geriausia vieta apsistoti šeimoms su mažais vaikais.
Prie vadinamojo ukrainiečio paketo planuojamos ir lėšos, kurios galėtų būti panaudojamos nuomai. Svarstoma kreiptis į aplinkinius rajonus ir prašyti jų pagalbos sprendžiant būsto trūkumo klausimą.
