„Matome, kad (Švedijoje) pabėgėliai integracijos procese yra „įdarbinti“, kitaip sakant, jie privalomai turi dalyvauti visuose procesuose – nuo to priklauso ir išmokų sistema, parama. Kol kas mūsų susitarimai su pabėgėliais yra gana švelnūs liečia daugiau finansinius klausimus“, – antradienį BNS telefonu iš Švedijos sakė Rimantas Vaitkus.
„Dar neturime jų įsipareigojimų dalyvauti, pavyzdžiui, mokymuose, vesti vaikus į darželius, ir artimiausiu metu turėsime artimiausiu metu pataisyti“, – pridūrė vicekancleris.
Šį pasiūlymą R.Vaitkus žada teikti svarstyti Vyriausybei.
Vicekancleris taip pat atkreipė dėmesį į švedų ketinimus įvesti kvotas savivaldybėms, nes dabar vienose jų apsigyvenantys pabėgėliai sudaro iki 20 proc. gyventojų skaičiaus, kitose jų beveik nėra.
Anot R.Vaitkaus, Lietuvai tai galėtų būti aktualu tik tuo atveju, jei smarkiai išaugtų migrantų skaičius. Vicekancleris neabejojo, jog keltis į didmiesčius dėl per didelių pragyvenimo kaštų šeimos nepageidaus. Jo žiniomis, gruodžio viduryje į Lietuvą atvykusi pirmoji irakiečių šeima, dabar gyvenanti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, yra išreiškusi pageidavimą įsikurti šalia Vilniaus, nes iš skiriamų socialinės paramos pinigų didmiestyje neišsilaikytų.
Pagal Europos Sąjungos programą Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius BNS antradienį sakė, kad šiuo metu nagrinėjama galimybė vasarį iš Graikijos perkelti dar dvi šeimas.