Daugėjant nelegaliai Lietuvos sieną iš Baltarusijos kertančių migrantų, praėjusią savaitę Užsieniečių registravimo centre Pabradėje baigtas statyti palapinių miestelis.
Jis padalintas į dvi dalis – 60 vietų skirta karantinavimuisi, likusios 290 – įprastam gyvenimui.
Kaip naujienų agentūrą BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, palapinių miestelyje jau apgyvendinti 73 migrantai, iš kurių 27 šiuo metu yra saviizoliacijoje.
Penktadienį nuvykus į Pabradę žurnalistams pavyko pasikalbėti su keliais karantino zonoje esančiais migrantais.
Jie nenorėjo atskleisti savo vardų ir iš kur atvyko, prašė nefilmuoti. Bet bendrai išvardijo, kad didžioji jų dalis atvyko iš Irako ir Sirijos.
Sako, kad gyvybei kilęs pavojus
Daugelis vyrų kalbėjo tik kurdų kalba, tačiau pora sutiko atsakinėti angliškai. Vienas jų sakė, kad bėgti iš šalies kiekvieną priverčia skirtingos priežastys, bet daugelis tai daryti pasirinko vedami baimės jausmo.
„Kiekvienas turi problemą. Mūsų gyvybei mūsų šalyse kilęs pavojus“, – sakė vyras.
„Mano gyvenimas su šeima buvo geras, iki kol įtaką šalyje perėmė milicija. Nėra jokios vyriausybės, kuri galėtų apsaugoti gyventojus“, – sakė kitas šalia stovėjęs vyras.
„Jie tave, tavo šeimą, gali kankinti, todėl turi išvykti, arba gali mirti. Jie kankina iki mirties“, – taip pasakojo jis.
Klausiamas, ar pats nusprendė vykti būtent į Lietuvą, jis kalbėjo, kad kaip ir daugelis neturėjo pasirinkimo. Pirminis tikslas esą buvo tiesiog ištrūkti ir patekti į Europą, o kur – ne taip svarbu.
„Jeigu turi galimybę išsaugoti gyvybę, eini“, – pridūrė jis.
Tačiau, ar norėtų čia pasilikti, vyras negalėjo atsakyti. Aiškino, kad Lietuvoje yra vos kelias dienas, turi mažai informacijos. Kol kas teigė neturėjęs ir interviu su Migracijos departamento specialistais.
„Kai kurie mūsų turi čia šeimas, kai kurie jas prarado. Aš praradau savo šeimą“, – toliau pasakojo vyras.
Šalia stovintis vaikinas, kuris sakė esantis jazidas (kurdų etnoreliginė grupė tradiciškai gyvenanti šiaurės Irake), pasakojo, kad trys jo pusbroliai buvo nužudyti ISIS grupuotės.
Važiavo sunkvežimiu
Tas pats vyriškis, daugiausia kalbėjęs su žurnalistais sakė, kad dauguma kartu esančių vyrų į Lietuvą atvyko sunkvežimiais.
Esą pirmiausia jie iš savo šalių pateko į Turkiją, Stambulą, o iš jo krovininiais automobiliais pajudėjo Lietuvos link.
Jis negalėjo pasakyti, kiek laiko truko kelionė, nes, kaip pasakojo, visą laiką važiavo tamsoje, dienos maišėsi su naktimis.
„Kelionė buvo sunki“, – sakė jis.
„Situacija sunkvežimyje buvo labai bloga. Trūko deguonies. Daugelis mūsų jautėmės prastai“, – pasakojo jis. Ir pridūrė, kad tokia kelionė vienam žmogui gali kainuoti ir 4–5 tūkst. eurų.
Jis taip pat sakė, kad su atvykusiais elgiamasi gerai, taip pat prašė Lietuvos gyventojų supratingumo.
„Norėčiau, kad žmonės save pastatytų į mūsų vietą. Mes neturime jokio pasirinkimo. <...> Galbūt vieną dieną tokia situacija nutiks jums. Noriu paprašyti empatijos. <...>
Mes nesame kriminaliniai nusikaltėliai, mes neatvykome į jūsų šalį daryti nusikaltimų, mes laikomės jūsų taisyklių. Bet mums reikia pagalbos. Mes esame žmonės“, – per nuotolinį kalbėjo Užsieniečių registravimo centre palapinių miestelyje besiglaudžiantis migrantas.
Norėčiau, kad žmonės save pastatytų į mūsų vietą.
Nori saugiai gyventi
Nors į vidinius pastatus įeiti žurnalistams nebuvo galima, per mažą grotuotą langelį vienas vyras mus užkalbino pats.
Jis sakė atvykęs iš Afganistano, Lietuvoje esantis apie dvi savaites. Tik apie gyvenimą centre atsiliepė ne taip gerai, kaip šalia palapinių kalbinti migrantai.
Vyras, prisistatęs Muhamedo vardu sakė, kad jaučiasi kaip kalėjime, nors pasienyje esą jau savaitę išlaukė, reikia karantinuotis dar dešimt dienų.
Paklaustas, kur nori gyventi, teigė, kad jam nėra svarbu.
„Mes atvažiavome gyventi saugiai. Nesvarbu, kur. Mes paprasčiausiai atvykome į Europos Sąjungą (ES), kad gyventume saugiai“, – kalbėjo vyras.
Jis pasakojo, kad kelionė buvo organizuojama daugiausiai rusakalbių. Esą už tai, kad patektų į ES, reikėjo sumokėti apie 6 tūkst. JAV dolerių.
Į kokią šalį gabenami, Muhamedo teigimu, patys nežinojo.
„Paprasčiausiai mes nežiūrėjome ir neleido žiūrėti, kokia šalis. Jie uždraudė žiūrėti, kalbėti. Paprasčiausiai jie atvežė ir pasakė: „Va, Europos Sąjunga, eikite“, – sakė jis ir pridūrė, kad vyko tiesiog automobiliais.
Pasaulyje yra priskaičiuojama apie 2,7 mln. afganų pabėgėlių, pagal pabėgėlių skaičių jų tauta – trečia pasaulyje.
Emigracija iš šalies suintensyvėjo 2001 metais, kai į šalį kovoti su teroristinės organizacijos Al-Qaeda įtaka ir Talibano valdžia buvo pasiųstos Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO sąjungininkų pajėgos.
Iki rugsėjo 11 dienos Amerika žada išvesti visus savo karius iš Afganistano teritorijos.
Baiminamasi, kad nelikus jų, šalyje įtaką ir vėl gali atsikovoti teroristinės grupuotės.
Veikia tarptautinio masto grupuotės
Dabartinė migracijos situacija Lietuvoje, palyginus su praėjusiais ir ankstesniais metais, žymiai pakitusi.
Be to, kad nelegaliai sieną per Baltarusiją kertančių žmonių srautai ženkliai išaugo, esama įtarimų, kad migraciją galimai padeda organizuoti Baltarusijos valdžios struktūros ir kad į šalį atvyksta ne tik nuo karo ar priespaudos bėgantys žmonės, bet ir ieškantys ekonomiškai geresnio gyvenimo.
Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas pasienyje su Lietuva iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą ir naujų sankcijų įvedimą to nebedarys.
VSAT vadovas Rustamas Liubajevas teigė, kad šiuo metu vyksta keli kriminalinės žvalgybos tyrimai, kuriais siekiama išaiškinti, kas prisideda prie migrantų gabenimo per Lietuvos sieną.
„Galima tik pasakyti, kad tai yra tarptautinio masto grupuotės, kurios tikrai pakankamai gerai koordinuoja savo veiksmus.
Tiesioginių įrodymų, kad Baltarusijos teisėsaugos institucijos organizuoja nelegalią migraciją mes neturime, tačiau turime pagrindo manyti, kad tos institucijos dalyvauja ir nesiima jokių veiksmų tam, kad pažabotų migraciją arba sulaikytų nelegalius migrantus prie valstybės sienos“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
Vis dėlto Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pažymėjo, kad kiekvienas migrantas turi teisę prašyti prieglobsčio, o ar jį suteikti, ar ne, įvertinusios aplinkybes, gali tik atitinkamos institucijos, šiuo atveju – Migracijos departamento specialistai.
Todėl, pasak jo, nereikėtų iš anksto, neturint visos informacijos, nusistatyti prieš sieną kertančius migrantus ir juos stigmatizuoti.
Prieglobsčio gali nesuteikti
Kaip rašoma Migracijos departamento tinklalapyje, prieš priimant sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį privalo būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir nešališkas tyrimas.
Migracijos departamentas patikrina prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją ir surenka papildomos informacijos apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas.
Kai surenkama visa reikalinga informacija, Migracijos departamentas įvertina, ar prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas prieglobstis, ir priima vieną iš šių sprendimų:
- suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi), galiojantį 5 m.;
- nesuteikti pabėgėlio statuso, suteikti papildomą apsaugą ir išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį 2 m.;
- nesuteikti prieglobsčio ir išduoti leidimą laikinai gyventi kitais pagrindais;
- nesuteikti prieglobsčio ir užsienietį grąžinti arba išsiųsti iš Lietuvos.
Birželio 9 dieną Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė informavo, kad iki tol naujai išnagrinėti prašymai dėl prieglobsčio nebuvo patenkinti.
