„Čia praktiškai niekas nepasikeitė. Kosmetiškai tik. Pacientui čia jokio naudingumo nėra, nes kaip nebuvo pasirinkimo, taip pat nėra“, – BNS sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė.
Patobulintoje tvarkoje pigiausias kompensuojamasis vaistas pacientams bus išduodamas jį paskyrus pirmą kartą arba po ilgesnio kaip metų laikotarpio – anksčiau šis laikotarpis buvo pusė metų.
Taip pat tvarkoje pakeista tai, kad sutrikus ekonomiškiausio vaisto tiekimui ir vaistinėms neturint galimybių jo užsakyti, pacientams bus išduodamas kitas tos pačios veikliosios medžiagos ir dozuotės mažiausios kainos vaistas.
„Ta mūsų kritika buvo susijusi, kad nėra pasirinkimo teisės. Vaistų kainų mažinimo politika yra gera ir teisinga, bet šiuo atveju nėra pacientams pasirinkimo – jeigu jis tikrai norėtų kito vaistinio preparato, kodėl gi mes negalėtume jam leisti primokėti tam tikrą skirtumą ir jį gauti. Taip sakant, kad būtų kompensuojama veiklioji medžiaga“, – BNS teigė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.
„Vis tiek mes pasigendame to platesnio pasirinkimo. Dažniausiai tai, kas griežtai reguliuojama, sulaukia neigiamų reakcijų“, – pridūrė ji.
Pasak jos, reikėtų kompensuoti veikliąją medžiagą, o ne tam tikro gamintojo pasiūlytus variantus pagal sąrašą. Taip pat medikė teigė, kad ši tvarka gali turėti atvirkščią efektą kovojant su didelėmis vaistų kainomis, todėl ji nėra tobula.
„Laikotarpio prailginimas yra geras pakeitimas, tačiau tas antras vaistas pagal sąrašą – kai kurių žaidėjų išmetimas iš rinkos, iš tiesų leidžia supiktybėti tiems likusiems žaidėjams, kurie pradeda kelti savo sąlygas. Tokia rizika išlieka“, – sakė medikė.
Abiejų organizacijų vadovės tikino, kad „pirmojo paskyrimo“ tvarka būtų kur kas priimtinesnė pacientams, jeigu būtų išlaikytas pasirinkimas ir pacientas galėtų įsigyti bet kokį norimą vaistą padengdamas skirtumą tarp kompensuojamos bazinės ir pilnos vaisto kainos.
„Turi būt pasirinkimas, nes dabar jos nėra. Yra pigiausias vaistas per prievartą. Koks čia pasirinkimas? Jeigu per tą prievartą neperki vaisto, tai gali rinktis pirkti vaistą už pilną kainą“, – teigė LPOAT vadovė V.Augustinienė.
„Pirmojo paskyrimo“ receptinių vaistų išdavimo tvarka tobulinta keletą mėnesių – prieš tai ji įsigaliojo kovo pirmąją, tačiau netrukus atšaukta dėl kilusios kritikos.
Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, „pirmasis paskyrimas“ nėra taikomas nuolat vartojamiems vaistams, tad lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems jau parinkti tinkami vaistai, ši tvarka neaktuali.
Teigiama, kad naujoji tvarka negalios ir biologiniams bei mažo terapinio indekso medikamentams – tokiems vaistams, kurie turėtų neigiamos įtakos ligai.
„Kaip pavyzdys, tai galėtų būti priešepilepsiniai vaistai, kurių net ir mažas pasikeitimas gali sukelti ligos pablogėjimą“, – teigė A.Veryga.
Pasak jo, jeigu nenorima turint receptą įsigyti kompensuojamąjį vaistą pagal „pirmąjį paskyrimą“, žmogui išlieka teisė įsigyti norimą vaistą, tačiau už jį teks mokėti visą kainą.
