Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis beda pirštu į Aplinkos ministeriją ir ragina sutvarkyti įmonės patalpose likusias padangas.
„Mes informavome ministeriją ne vieną kartą, bet procesai kažkodėl nejuda. Yra dar pusė tiek padangų, kiek sudegė“, – 15min sakė N.Cesiulis.
Jis prisimena šiemet per Velykas šalimais esančiose patalpose kilusį gaisrą.
„Gerai, kad ten gaisras buvo lokalus ir greitai užgesintas. Bet jeigu būtų ten, kur yra padangos, tai būtų didelė problema“, – kalbėjo Alytaus vadovas.
-
Baigtas metus trukęs gaisro Alytuje tyrimas: „Ekologistikos“ vadovas apkaltino atbėgusį degantį graužiką
-
Pirmosios Alytaus gaisro metinės: ką per metus išmoko ugniagesiai?
-
Metai po Alytaus gaisro. Meras N.Cesiulis ir alytiškiai pasidalijo negirdėtais prisiminimais
-
Pareikštas ieškinys dėl Alytaus gaisro padarytos žalos atlyginimo
-
Teismas ketina pradėti iš esmės nagrinėti „Ekologistikos“ gaisro bylą
-
Tame pačiame pastate, kur degė „Ekologistika“ – dar vienas gaisras
Jis įsitikinęs, kad padangos iš „Ekologistikos“ patalpų turi būti išvežtos.
„Padangos iš ten turi būti panaikintos, jos kelia mums pavojų. Tada mes galėtume – ar savininkai, ar kažkas kitas – tas patalpas toliau įveiklinti, nes gamyklinių patalpų mieste trūksta, jos galėtų būti atlaisvintos ir jose galėtų vykti kažkokia veikla“, – teigė N.Cesiulis.
Likę 3 tūkst. tonų padangų
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė 15min teigė, kad įmonės patalpose dar likę apie 3 tūkst. tonų padangų.
„Mūsų duomenimis, dabar šalia gaisravietės esančiose patalpose laikoma apie 3 tūkst. tonų nepavojingų atliekų, tai – ne tik padangos, tačiau ir gumos atraižos“, – sakė viceministrė.
Ji tvirtina, kad šių padangų išvežimas – juridinio asmens atsakomybė, tačiau tam trukdo ir keletas aplinkybių.
„Pirmiausia, tai besitęsianti baudžiamoji byla ir galiojantis įmonės turto areštas, antras dalykas – statinio būklė, kurią savivaldybė įvertino kaip nesaugią ir uždraudė darbus tose patalpose, taip pat vyksta dar keli administraciniai ginčai su aplinkosaugos institucijomis“, – pasakojo R.Radavičienė.
„Valstybė negali skubėti ir naudodama visų mokesčių mokėtojų lėšas tvarkyti atliekas, kurios dabar didelio pavojaus ar grėsmės aplinkai nekelia“, – pridūrė ji.
Ji taip pat sakė nežinanti apie Alytaus miesto savivaldybės kreipimusis ar prašymus išvežti padangas.
Be kita ko, pasak viceministrės, už gaisrinę saugą tose patalpose atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Problemą padėtų išspręsti ekstremali situacija?
Aplinkos viceministrės teigimu, svarstyti padangų išvežimą būtų galima, jeigu atsirastų naujų aplinkybių ir būtų paskelbta ekstremali situacija.
„Jeigu būtų paskelbta ekstremali situacija, paaiškėtų naujos aplinkybės, kurios būtų labai grėsmingos, tai galėtume ieškoti lėšų tokių atliekų sutvarkymui“, – kalbėjo R.Radavičienė.
Vis dėlto, tokia praktika nėra tikėtina.
„Bet nėra labai geras precedentas valstybės lėšomis sutvarkyti atliekas, priklausančias juridiniams asmenims, kurie yra veikiantys“, – teigė viceministrė.
Ji pabrėžė, kad visos po gaisro likusios pavojingos atliekos yra sutvarkytos, šiuo metu esančios padangos nėra laikomos pavojingomis aplinkai.
„Aplinkosaugininkų vertinimu, likusių padangų laikymo sąlygos nekelia aplinkai grėsmės tiek, kad būtų pagrindas jas skubiai tvarkyti mokesčių mokėtojų lėšomis“, – sakė R.Radavičienė.
Kelia nerimą vietos verslininkams
Pastatas, kuriame įsikūrusi „Ekologistika“, yra milžiniškas, jame anksčiau veikė medvilnės kombinatas, o šiuo metu įsikūrę keletas įvairių įmonių.
Viena tokių – „Haltex“, kurios vykdomoji direktorė Gintarė Astrauskaitė sakė, kad neramu bus tol, kol padangos iš „Ekologistikos“ patalpų nebus išvežtos.
„Padangų sandėliavimas po šios nelaimės tose pačiose patalpose yra visiškai neatsakingo požiūrio įrodymas, institucijų aplaidumo, įstatymų spragų klausimas“, – 15min teigė viena įmonės vadovių.
Jos teigimu, saugiai nesijaučia ir kitos šalimais įsikūrusios įmonės.
„Toks delsimas nekelia pasitikėjimo tiek Lietuvoje veikiančiomis institucijomis, kurios turėtų užtikrinti gyventojų bei verslo subjektų saugumą, bet ir miesto savivaldybe, kuri, rodos, nesidomi esama padėtimi“, – tvirtino G.Astrauskaitė.
Ji pasakojo, kad po gaisro įmonė pati ėmėsi papildomų saugumo priemonių – ugniasiene apsaugojo sienas, besiribojančias su kitų įmonių patalpomis.
„Nutikusi nelaimė puikiai įrodo, kad tik patys esame atsakingi už savo saugumą ir jokia institucija negali užtikrinti, kad tai nepasikartos“, – kalbėjo „Haltex“ vykdomoji direktorė.
Byla – teisme
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Šiuo metu milžiniška 92 tomų gaisro byla nagrinėjama Alytaus apylinkės teisme.
Byloje galutiniai kaltinimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas ir du darbuotojai – A. P. ir R. V. – bei pati bendrovė. Visi jie kaltinami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.
J.Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat kaltinami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.
Sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo kaltinama ir įmonė „Vivatrans“. Turimais duomenimis, ši su „Ekologistika“ susijusi bendrovė savo patalpose neturėdama leidimo taip pat laikė dalį padangų.
Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareikšti dviem Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojoms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.
Jos kaltinamos tuo, kad tikrindamos įmonę ir apsilankę jos patalpose nesiėmė priemonių ir neatliko veiksmų, kad nustatytų realų laikomų padangų kiekį, ar faktinis laikomas kiekis atitinka taršos leidime numatytą kiekį bei nemėgino nustatyti, ar padangos laikomos vietose, kur buvo suteikta tam teisė.
Teismui perduotoje byloje Kauno apygardos prokuratūra yra pateikusi daugiau kaip 5 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės patirtų išlaidų gesinant gaisrą. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekia daugiau kaip 12 mln. eurų.
