Pristatydamas šį siūlymą posėdyje trečiadienį teisingumo ministras Juozas Bernatonis sakė, kad jis būtų aktualūs advokatams, dalyvaujantiems Sausio 13-oios byloje.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui, sugaišusiam ikiteisminio tyrimo institucijose ar teismuose daugiau kaip 80 valandų, būdavo mokamas dvigubai mažesnis užmokestis už kiekvieną papildomą valandą ir tik už atstovavimą teismo posėdžiuose. Dėl to, pasak ministerijos, daug advokatų atsisakydavo teikti antrinę teisinę pagalbą ypač didelės apimties bylose.
„Dėl galiojusio ribojimo būdavo sudėtinga užtikrinti teisinės pagalbos teikimą rezonansinėse, visuomenės susidomėjimo sulaukiančiose baudžiamosiose bylose, kurios gynėjo dalyvavimas yra ypač svarbus“, – teigia ministerija.
Vyriausybės sprendimu, taip pat numatyta galimybė teisinę pagalbą didelės apimties bylose teikiantiems advokatams dalinį užmokestį gauti už atliktą darbą, o ne pasibaigus bylos stadijai.
Be to, numatytas užmokestis už taikinamąjį tarpininkavimą, už valstybės apmokamo advokato paslaugas iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, įtvirtinta galimybė mokėti už advokatų pasirengimą kiekvienam bylos posėdžiui.
Finansų ministerija savo ruožtu buvo išsakiusi nuogąstavimus, kad dėl pakeitimų gali didėti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto poreikis, tačiau posėdyje trečiadienį ministerijos atstovai jų nebekėlė.
„Neplanuojama, kad papildomos lėšos bus reikalingos padidinus tam tikriems procesiniams veiksmams skiriamo laiko koeficientus, kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir šiuo metu advokatams yra mokamas papildomas užmokestis, kai viršijamas bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtas laikas“, – aiškina Teisingumo ministerija.
Anot jos, dabar advokatų teikiami prašymai dėl papildomo užmokesčio leidžia manyti, kad šiuo metu įtvirtinti koeficientai neatitinka faktiškai jiems reikalingo laiko atlikti procesinius veiksmus.
2015 metais teisinė pagalba tarnybos sprendimu suteikta daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų.
Valstybės finansuojama pagalba gali pasinaudoti asmenys, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatyto lygio. Jeigu asmens pajamos ir turtas neviršija pirmojo finansavimo lygio, valstybė kompensuoja visas išlaidas, žmogui paslaugos visiškai nieko nekainuoja, jeigu neviršija antrojo lygio – valstybė kompensuoja 50 proc. išlaidų.
Šiemet nemokamą valstybės pagalbą asmuo gali gauti, jeigu jo pajamos per metus neviršija 3500 eurų (per mėnesį – vidutiniškai 291,67 euro). Jeigu asmuo turi vieną išlaikytinį, suma didėja iki 4812,5 euro, jeigu du – 6125 eurų, tris – iki 7437 eurų. Valstybė kompensuoja 50 proc. išlaidų, jeigu asmens metinės pajamos neviršija 5250 eurų, vidutinis mėnesio uždarbis – 437,5 euro. Atitinkamai sumos didėja turint išlaikytinių.
2015 metais teisinė pagalba tarnybos sprendimu suteikta daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų, o iš viso, įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose, per metus teisinė pagalba suteikta per 41 tūkst. kartų.
