97-iose, arba 85 procentuose Lietuvos maudyklų 2016-aisiais vandens kokybė įvertinta puikiai, dar 13 – pakankamai. Pagal vandens kokybės rodiklius Lietuvą lenkia 10 ES valstybių.
Iš viso tyrime 2016-aisiais buvo vertina daugiau nei 21 tūkst. ES šalių, taip pat Albanijos ir Šveicarijos, kurios taiko ES direktyvų nuostatas, maudyklų. Maudyklų, atitinkančių aukščiausius standartus, vidurkis siekia minėtus 85 procentus.
Kokybė buvo nustatinėjama 2013–2016 metais, paėmus beveik tūkstantį mėginių iš 114 šalies maudyklų: 16 jų – pajūryje, 98 – prie šalies vidaus telkinių.
Ataskaitoje nurodoma, kad kaip ir dar 10-yje vertintų valstybių, visi Lietuvos vandens telkiniai 2016-aisiais atitinka minimalius reikalavimus, t. y. pakankamos kokybės kriterijų. Duomenys rodo, kad Lietuva per metus padarė pažangą nuo 2015-ųjų, kuomet viena maudykla buvo įvertinta kaip prastos kokybės.
Kokybė buvo nustatinėjama 2013–2016 metais, paėmus beveik tūkstantį mėginių iš 114 šalies maudyklų: 16 jų – pajūryje, 98 – prie šalies vidaus telkinių.
Pažymima, kad Lietuvos maudyklos sudaro 0,5 proc. visų Europos maudyklų.
Pagal vandens kokybę pirmauja Liuksemburgas, Kipras, Malta, Graikija ir Austrija, kur, anot EK tyrimo, puiki vandens kokybė yra 95–99 procentuose maudynių vietų.
Daugiausia prastos kokybės maudyklų yra Airijoje (4 procentai), Jungtinėje Karalystėje ir Slovakijoje (po 3 procentus). Didžiausią pažangą nuo 2015-ųjų padarė Ispanija, sumažinusi prastos kokybės maudyklų nuo 58 iki 39 ir Prancūzija, kur blogai įvertintų maudyklų sumažėjo nuo 95 iki 82. Didžiausias pablogėjimas užfiksuotas Italijoje, kur 22-ose maudyklose vandens kokybės vertinimas iš patenkinamo pakeistas į prastą. Beje, Italijoje yra apie ketvirtadalis (5,5 tūkst.) visų ES oficialių maudyklų taip pat daugiausia (100) maudyklų, kuriose vandens kokybė yra prasta. Toliau prasčiausiųjų įvertinime rikiuojasi Prancūzija su 82 ir Ispanija su 39-iomis maudyklomis, kur vandens mėginiai parodė prastus kokybės rodiklius.
Didžiausias taršos šaltinis yra kanalizacijos ir ūkių bei žemės naudmenų paviršinės nuotekos. Tokia tarša suintensyvėja liūčių ir potvynių laikotarpiu, nes nuotekų ir užteršto nutekamojo vandens perviršis patenka į upes ir jūras.
Visoje ES tokių maudyklų skaičius nesiekia 2 procentų.
Agentūra nurodo, kad vandens tarša fekalijomis kelia nuolatinį pavojų žmonių sveikatai, maudantis užterštame paplūdimių vandenyje arba ežeruose galima susirgti.
Didžiausias taršos šaltinis yra kanalizacijos ir ūkių bei žemės naudmenų paviršinės nuotekos. Tokia tarša suintensyvėja liūčių ir potvynių laikotarpiu, nes nuotekų ir užteršto nutekamojo vandens perviršis patenka į upes ir jūras.
ES maudyklų vandens direktyvos nuostatose nurodoma, kad vandens kokybė gali būti klasifikuojama kaip puiki, gera, patenkinama arba prasta, atsižvelgiant į nustatytą fekalinių bakterijų kiekį. Jei vandens kokybė įvertinta prastai, valstybės turėtų imtis tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, uždrausti maudytis, pakabinti pranešimą, jog maudytis nerekomenduojama, ar informuoti visuomenę.
