Seimo valdyba antradienį nusprendė, kad ekspertinį vertinimą Seimas pirks apklausos būdu. Seimo kanceliarija per tris dienas turėtų apklausti tokį vertinimą galinčias pateikti įstaigas. Tuomet sprendimą, kuriuos vertintojus pasirinkti, priims Seimo valdyba.
Vertins medikai arba teisininkai
Ekspertai, kurie būtų laikytini tinkamai teikti vertinimą turi turėti:
– ne mažesnę nei dvejų metų patirtį sveikatos, teisės ar akušerijos-ginekologijos ar embrionologijos srityje;
– per pastaruosius trejus metus parengę ne mažiau nei 10 išsamių analitinių sveikatos, teisės ir akušerijos ar embrionologijos srities publikacijų.
Be to, R.Baškienė sako, kad vertinimą turi teikti ne vienas mokslininkas ar medikas, o ne mažesnė nei penkių ekspertų grupė.
Nėra jokios skubos, – sakė R.Baškienė.
Vertinimui parengti Seimas norėtų skirti tik tris dienas, tačiau Seimo vicepirmininkė R.Baškienė tikina, kad laiko gali būti duodama ir daugiau, jei to prireiks.
Tuomet Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų šią sesiją parlamentas nebesuspėtų apsvarstyti.
„Nėra jokios skubos. Šiuo atveju mes tiesiog norėtume, kad tai, ką turi padaryti valdyba, kad ji tai padarytų priimdama atitinkamus sprendimus, o ekspertiniai tyrimai jie gali galbūt ir užsitęsti. Ir neskubėsime visiškai. Neturiu nei aš, nei mano kolegos intereso, kad būtinai reikia įtraukti į darbotvarkę, jei šie klausimai nebus išdiskutuoti komitete“, – sakė R.Baškienė.
Ji neatmetė, jog gali atsitikti ir taip, kad viešąjį pirkimą gali tekti skelbti pakartotinai, jei pirmą kartą neatsirastų norinčių dalyvauti konkurse.
Mokės ne daugiau 100 eurų
Seimo vicepirmininkė R.Baškienė tikina, kad vertinimo pasirinkimo nelems vien kaina.
„Nebūtinai tas vienas euras bus nulemiantis“, – sako ji.
Preliminariai Seimas už ekspertizę pasirengęs mokėti nuo 1 iki 100 eurų.
„Gali būti, kad pasiūlys už 1 ar 10 eurų, nes tikslas čia, manau, ne pinigai, o jų požiūris, idėjinis vertinimas ir patarimas Seimui, kaip pasielgti geriau“, – sakė R.Baškienė.
Ekspertinį vertinimą mokslininkai turės pateikti Sveikatos reikalų komitetui. Tuomet su juo galės susipažinti ir visas parlamentas.
Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo Pagalbinio apvaisinimo įstatymui pareikalauta Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva.
Iki šio atvejo paskutinį kartą Statuto straipsniu, pagal kurį įstatymui gali būti reikalaujama ekspertinio vertinimo, buvo pasinaudota 2005-aisiais.
Dabar Seimo vadovybė jau svarsto, ar nereikėtų šios nuostatos iš Seimo Statuto išbraukti.
A.Armonaitė: „Tai – ne vilkinimas“
Liberalų sąjūdžio atstovė Aušrinė Armonaitė neigia, kad paprašydami ekspertinio įstatymo vertinimo Seimo nariai norėjo sustabdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų priėmimą.
„Valdantieji patys labai neapdairiai ėmėsi tokios kontroversiškos iniciatyvos. Sukiršino visuomenę. Patys savo frakcijoje dalį naujų kolegų tarsi išgąsdino, tarsi gal ir apgavo. Dabar jie tikrai neturėtų skųstis, kad gimė iniciatyva pagal Seimo Statutą prašyti ekspertų rekomendacijų. Tai nėra vilkinimas. Tai yra proceso išsiaiškinimas“, – sakė ji.
A.Armonaitė viliasi, kad Seimo kanceliarija ekspertus parinks skaidriai, kad jų išvados nebūtų „į vienus vartus“.
Seimas po pateikimo jau yra pritaręs medikų ir pacientų organizacijų pasipiktinimą sukėlusiam „valstiečių“ siūlymui, kuriuo draudžiama šaldyti embrionus. Už tai, kad tokios pataisos būtų svarstomos toliau, balsavo 69 Seimo nariai, 22 buvo prieš, 20 susilaikė.
Seimas vėliau turės apsispręsti, ar drausti šaldyti embrionus, ar pritarti paskutinę minutę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko R.Karbauskio registruotoms pataisoms, kuriomis embrionus šaldyti leidžiama, bet draudžiama nepanaudotus užšaldytus embrionus sunaikinti.
Anot R.Karbauskio, siūlymo drausti embrionų šaldymą bus atsisakyta dėl to, kad visuomenė yra nepakankamai informuota apie kitą pagalbinio apvaisinimo būdą šaldant ne embrionus, o kiaušialąstes. Žymiausi šalies medikai antradienį dar kartą paragino valdančiuosius atsisakyti pataisų, kurios kenkia pacientų interesams.
Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Rugsėjį parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui ir nuo sausio įsigalioti turinčiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.
Būtent toks įstatymas įsigalios sausio 1 dieną, jei Seimas nesuspės priimti „valstiečių“ pateiktų pataisų.
