„Reikia ne tik imti, bet ir duoti – taip mane auklėjo mama. Man tiesiog gera padėti kitiems“, – sako R. Milašauskaitė. Todėl ir pati savo dukrą šiandien auklėja taip pat: aštuonerių Evita skurstantiems irgi pažįstama kaip savanorė.
Savanoriaudama organizacijoje „Maisto bankas“ R. Milašauskaitė dalina paramą maisto produktais įsigytais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų. „Maisto produktus skurstantiems dalinu kelias dienas per mėnesį, tai užima po 4-5 valandas. Negendančius maisto produktus daliname į specialius sąrašus įtrauktiems asmenims. Esu atsakinga už tai, kad paramą gautų Kauno seniūnijose gyvenantys skurstantieji“, – sako R. Milašauskaitė.
Pagal nuostatas, paramą maisto produktais gauna tie žmonės, kurių mėnesinės pajamos nesiekia 153 Eur.
Pagal nuostatas, paramą maisto produktais gauna tie žmonės, kurių mėnesinės pajamos nesiekia 153 Eur. Tai galioja ir šeimoms: jei, pavyzdžiui, šeimoje yra keturi asmenys, dirba tik vienas, ir padalinus jo atlygį iš keturių gaunasi mažiau nei minėta suma, jam jau priklauso parama. Taip pat savivaldybės nustatytą tvarka, kai žmogus turi neįgalumą arba serga sunkia liga, yra ištikusi nelaimė tokiems asmenims taikoma išimties taisyklė ir jų pajamos vienam šeimos asmeniui gali viršyti 153 eurus, bet negali viršyti 224 eurų.
Greta to prekybos centruose dalinu skrajutes, kviečiančias pirkėjus įsigyti maisto ne tik sau, bet ir nupirkti maisto vargstantiems. Dirbu ir „Maisto banko“ sandėlyje, kuriame rūšiuojame maisto prekių parduotuvių atiduotus maisto produktus – vėliau juos taip pat išdaliname. Be to, dar ir organizacijos ofise darbų atsiranda“, – vardija R. Milašauskaitė.
Savanoriauja kartu su dukra
Darbo R. Milašauskaitė turi labai daug, bet ir pagalbos savanoriaujant sulaukia – kartu su ja savanoriauja ir aštuonerių dukrelė Evita.
„Ji noriai man padeda jau kelerius metus. Manau, tai geriausia pamoka, kad reikia padėti šalia esantiems žmonėms, pastebėti juos ir nelikti abejingai. Mano dukrytė jau lanko mokyklą, taip pat žaidžia šachmatais – yra prizininkė. Nepaisant to, kad mokykla ir būrelis pareikalauja daug ir jos, ir mano laiko, geriems darbams jo visad surandame, nes jaučiame norą padėti. Dukrytė padeda ir atiduodant paramą vargstantiems, ir dalinant prisidėti raginančias skrajutes“, – džiaugiasi savanorė.
Skurstančių istorijos graudina
Pasakodama apie „Maisto banko“ kasdienybę R. Milašauskaitė sako nuolat tiesianti pagalbos ranką patiems įvairiausiems žmonėms – tai ir daugiavaikės šeimos, ir vieniši, mažas pajamas gaunantys asmenys, ypač daug pagalbos reikia galą su galu vargiai suduriantiems senoliams.
Kas, jei ne aš, kada, jei ne dabar jiems padėsiu.
„Gavę paramą žmonės dažniausiai džiaugiasi, smarkiai dėkoja. Būna, ateina mamytės su būriu vaikučių, senukai... Visgi pasitaiko ir piktai nusiteikusių žmonių – skurdas tikrai neverčia žmonių jaustis linksmais. Pati esu labai jautri ir man gaila žmonių, kurie kreipiasi prašydami pagalbos. Kas, jei ne aš, kada, jei ne dabar jiems padėsiu. Pati augiau skurdžiai gyvenančioje šeimoje ir žinau, ką reiškia bijoti ateinančios žiemos, nes nėra šiltų batų“, – sako R. Milašauskaitė.
Didelę patirtį turinti, nuolat savo akimis skurdą matanti savanorė pasakoja apie, ko gero, amžiams įsiminusį įvykį, kai atsiimti paramos į „Maisto banką“ užsuko mama su dukra: „Iki dabar ašaros telkiasi akyse prisiminus tą mergytę, kartu su mama atėjusią pasiimti paramos. Daviau jai persiką, ir ji taip nušvito... Valgydama pasakė, kad persiko ragauja pirmąkart gyvenime. O juk daugelis nė nesusimąstydamas išmetą maistą į šiukšlių kibirus, nes per daug prisipirko...“
Laiminga, nes gali padėti
Vertindama tuos trejus savanorystės metus R. Milašauskaitė pastebi, kad skurstančių per tą laiką nesumažėjo. „Augančios maisto produktų kainos, maži žmonių atlyginimai už darbą nežada gero. Daliai žmonių padeda artimieji, kiti skuba išvykti į užsienį, kur kartais pavyksta rasti geriau apmokamą darbą“, – sako savanorė.
Vis dėlto pačiai tęsti pradėtus gerus darbus R. Milašauskaitei ūpas nedingsta: „Ne viskas yra pinigais matuojama. Juk yra ir dvasinė nauda. Kartais po penkių valandų neatlygintino darbo, kai išdalinu šimtus kilogramų kruopų, miltų, cukraus, aliejaus ir kitų produktų, grįžtu namo pavargusi, tačiau laiminga. Juk savo rankomis daviau maisto alkaniems. Daug kalbu apie savanorystę draugams – kiti apie tai juk, būna, net nesusimąsto. O kaip gera jaustis reikalingu ir galinčiu padėti kitiems.“
Jeigu jums reikia pagalbos, kreipkitės kaunas@maistobankas.lt
Daugiau informacijos www.priimk.lt
