Lietuvą pasiekus pirmiesiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, Klaipėdoje, Melnragėje, kur anksčiau veikė „IKI“ parduotuvė, atvertas paramos centras. Į Audros gatvę klaipėdiečiai ėmė vežti paramą, plūdo savanoriai padėti ją rūšiuoti. Ukrainiečiai labdaros laukdavo eilėse ir lauke.
Prabėgus keliems mėnesiams paramos mastai kur kas sumažėję, tačiau poreikis išlikęs.
Aukoja vis tie patys
Trečiadienio dieną Melnragėje prie paramos centro stovėjo keli automobiliai. Pora jų pažymėti ukrainietiškais numeriais. Įvažiuoja dar vienas automobilis. Iš jo išlipusi brandaus amžiaus pora išima dėžę su užrašu „Moteriški drabužiai“. „Ar priimsite?“, – klausia jie savanorių. Šie padėkoję dėžę paima.
Darbuose paskendę savanoriai 15min žurnalistei teigė, kad drabužių atsargos dar pakankamos. Tačiau atvežus paramą – ją stengiasi priimti. Labiausiai dabar reikia rūbų vasarai. Ypač vaikams.
Dabar centre lietuvių savanorių tik koks trečdalis. Dauguma čia dirbančių – ukrainietės, kurių dalis jau neblogai kalba ir lietuviškai.
Per trumpas atokvėpio minutes jos pasipasakoja, kaip sekasi vaikams mokykloje, pasidalina rūpesčiais.
„Pagalbos dar reikia, ypač higienos priemonių, indų, patalynės. Atsargų labai nedaug“, – vardija Liudmila.
Kelis mėnesius šiam centrui skyrusi Agnė priduria: geriausia, kai skalbimo priemonės yra mažesnėse pakuotėse. Savanorės rodo ištuštėjusį maisto sandėlį. Net šviesa išjungta. Likę keli konservuotų daržovių stiklainiai, aliejaus butelis, miltų šiek tiek.
Atgal išvyksta tik pavieniai
„Žmonės pavargo nuo karo. Gali būti. Galvoja, kad nieko nebereikia. Tačiau pagalbos reikia nuolat. Ne visi atvykėliai gali dirbti. Pavyzdžiui, mama su kūdikiu ant rankų“, – pastebėjo savanorė Vitalija. Anot jos, aukotojų likę kur kas mažiau. Jei ir ateina kas su maišeliu – vis tie patys veidai.
„Vis diskutuojame, kiek dirbs šis centras. Naiviai tikime, kad karas eina į pabaigą Jaučiame pareigą dar dirbti. Dabar per dieną ateina apie 70 žmonių, anksčiau ateidavo ir iki 200”, – pasakojo Agnė.
Štai antradienį į Klaipėdoje veikiantį pagalbos centrą atvyko septynių asmenų grupė iš Priekulės. Žmonės tik ką atvyko iš Ukrainos ir trūksta visko: tiek drabužių, tiek maisto.
„Iš to, ką mes matome, atgal į Ukrainą išvykę gal 5 proc. ukrainiečių. Vis atvyksta naujų. Nedaug, bet atvažiuoja. Štai antradienį iki 11 val. Migracijos centre apsilankė 17 naujų ukrainiečių“, – pasakojo Vitalija.
Ji pati, galvodama, kaip dar pritraukti paramos, ketina surengti savo paveikslo aukcioną.
„Paramą gauti yra vis sunkiau. Pavargo žmonės ar nebemato poreikio – sunku pasakyti“, – svarstė klaipėdietė.
O ukrainiečiai lietuves vis stebina taupumu ir išradingumu. Štai vieną dieną savanorėms buvo atvežtas puodas su virtinukais, įdarytais kopūstais. Kitą – su bulvėmis.
Pastebima, kad dabar į paramos centrą atnešama geresnės kokybės daiktų. Kur kas mažiau išmetama, kaip nebetinkamų nešioti ar avėti.
Vitalija prasitaria, kartais grįžusi po savanorystės imasi adatos: tenka persiūti patalynę. Šios vis dar labai stokojama. Nemažai pagalbos sulaukta iš būsimų siuvėjų, kurie patys prisiuvo patalynės komplektų.
