– Mere, kokia dabar situacija Pagėgių savivaldybėje dėl sergamumo COVID-19?
– Buvo, kai turėjome net daugiau nei 900 atvejų 100 tūkst. gyventojų, vėliau – 700, dabar skaičiai sparčiai mažėja. Jau lipame, yra gerokai geriau. (Lapkričio 4 d. Statistikos departamento duomenimis, Pagėgių savivaldybė yra raudonojoje zonoje, vienintelė tokia Lietuvoje, susirgimų skaičius čia 100 tūkst. gyventojų siekia 449,1 atvejo – red.past.).
Praėjusią savaitę turėjome 50 sergančiųjų, dabar – per 30.
– O kaip vakcinacija sekasi?
– Geriausiai mūsų savivaldybėje yra pasiskiepiję 35-44 metų amžiaus grupės žmonės – 93 proc. maždaug. O vyresni ir vaikai kitaip.
Kiek bus paskiepytų vaikų, net nežinau. Vyresniųjų procentas nėra blogas, bet mes ir darėme – važiavome į namus su seniūnais, su slaugytojomis, jeigu susidarydavo penki žmonės, kiek vakcinų viename buteliuke yra.
Kažkurį laiką tai labai padėjo. O paskui – viskas. Dabar sąstingis visiškas.
Turime ir tų vadinamųjų antivakserių, žmonių, jais patikėjusių. Tokių jau ir palaidojome ne vieną. Sakė – grįšiu iš ligoninės ir skiepysiuos. O ryte paskambina, kad nebėra to žmogaus.
Reformos nesupranta
– Kokia situacija su gydymo paslaugomis Pagėgiuose? Ir kaip šią sritį keitė pandemija?
– Turime slaugos ligoninę ir senelių globos namus – tai dvi atskiros įstaigos.
Dabar ruošiamės tvarkyti Pirminės priežiūros sveikatos centrą, ten dabar šiuo metu dirba du gydytojai po pusę etato. Turime problemą su gydytojais didžiulę, nerandame visai. Buvo viena klinika privati, dabar atėjo antra privati, išsivedė du šeimos gydytojus ir likome be nieko, nebežinojome, ką daryti. Visa tai įvyko COVID-19 metu, kai paslaugas galėjo tiekti tik mūsų centras, privačios klinikos negalėjo skiepyti.
Buvo tikrai sunku. Dabar atvažiuoja, bet labai retai gydytojas. Dėl pandemijos kitos įstaigos neleidžia išvažiuoti. Sudėtinga situacija.
Šiuo metu planuojama sveikatos apsaugos sistemos reforma, bet aš tikrai negaliu atsakyti, kiek ta reforma padės mūsų žmonėms. Buvo atvažiavęs ir ministras Arūnas Dulkys, kalbėjomės, klausėme, prašėme, kad atsiųstų mums gydytojų, kažkaip pagelbėti, kur kreiptis, kai niekas nenori. Tai atsakymo nebuvo.
Buvo viena klinika privati, dabar atėjo antra privati, išsivedė du šeimos gydytojus ir likome be nieko, nežinojom, ką daryti. Visa tai įvyko COVID-19 metu.
Aš mėginu konsultuotis su kitais merais, Jurbarko meras yra Savivaldybių asociacijoje Sveikatos komitete, bando aiškintis. Aš kol kas suprantu tik tai, kad palies tuos, kurie turi ligonines, o kaip bus mums – nežinau.
Klausėme kartu su Neringa, kas mums bus geriau po šitos numatomos reformos, tai atsakymo neradau. Mes norime žmonėms priartinti paslaugas, kad jie galėtų rinktis gydytoją, atvažiuotų kartą per savaitę ar mėnesį specialistai.
Bet atsakymų nėra. Yra reforma vardan reformos. Kas bus geriau Pagėgių gyventojams? Atsakymo neturime.
Yra reforma vardan reformos. Kas bus geriau Pagėgių gyventojams? Atsakymo neturime.
Trūkumas ar privalumas?
– Anksčiau Pagėgiai skambėdavo dėl kontrabandos, gabenamos iš Rusijos Nemunu. Ar situacija keičiasi?
– Visa siena mūsų ruože dabar filmuojama. Tad kai kameras pastatė, ta kontrabanda ir baigėsi. Nereikia pamiršti ir to, kad Pagėgių rinktinė buvo nuo Vilkaviškio iki pat Šilutės, iki marių. Tad jeigu pagaudavo kontrabandininkus Vilkaviškio rajone, skambėjo vis tiek Pagėgiai.
– O būti pasienio savivaldybe yra privalumas ar trūkumas labiau?
– Mes esame kraštiniai. Jeigu būtų mūsų santykiai su Rusija geri, o aš labai tikiuosi, kad jie kada nors taps geri, tai turime geležinkelio vėžę, kelias iš Klaipėdos į Kaliningrado sritį eina pro mus. Arba galima važiuoti pro Neringą. Čia galėtų būti įvairių objektų. Ir ateis tas laikas, kai bus.
Mes turime pramoninę zoną – 24 hektarų, siūlome, kad kažkas ateitų, dalyvautų ir statytų ar gamyklą, ar kažką panašaus. Dabar ten tuščia. Buvome sugalvoję savivaldybėje pastatyti ten saulės baterijas, kad atpigintume elektrą savo seniūnijoms, mokykloms. Tačiau reikia milijono eurų kabeliui nutiesti, tai iš kokių lėšų galime tai padaryti? Tai tos minties kol kas atsisakėme, žiūrime, gal kitame rajone galima tai padaryti pigiau.
Visi nori uždirbti
– O kokia situacija apskritai su pramone jūsų savivaldybėje?
– Turime „Vilkyškių pieninę“, yra Nemuno žirgyno filialas. Turime ir mažesnių įmonių.
Šiuo metu mėginame pardavinėti jau uždarytas mokyklas, nupirko Piktupėnuose. Bendravome su tais žmonėmis, ką jie galėtų ten padaryti. Mes suklydome – aš norėjau, kad per penkis mėnesius sukurtų penkias darbo vietas, o įrašėme per penkerius metus.
Antrą mokyklą Lumpėnuose įsigijo lietuvių ir prancūzų bendra įmonė, jie jau pradeda kurtis, tvarkytis viduje, reikia parengti techninį projektą, pakeisti paskirtį. Ketinama gaminti kažkokius baldų elementus. Čia bus dešimt darbo vietų – mums tai tikrai svarbu.
– O su darbo vietomis Pagėgiuose?
– Problema ir su darbo vietomis, ir su darbuotojais. Ten, kur mokama geriau, tos darbo vietos užsipildo greitai, o kur atlyginimai mažesni, ten žmonės ir neina. Juk motyvacija yra viena – jeigu einu dirbti, turiu uždirbti. O kad žmonių sumažėję ir darosi problema, tikrai taip.
Ten, kur mokama geriau, tos darbo vietos užsipildo greitai, o kur atlyginimai mažesni, ten žmonės ir neina.
– O jaunimas po truputį grįžta?
– Vargiai. Jaunimui reikia kažką pasiūlyti. Pagėgiuose tai visko yra – ir sklypus turime paruošę, kad gali įsigyti ir statytis namus, ir kultūros renginių yra, ir veiklos yra. Išsprendėme problemas dėl darželio – turime net tris laisvas vietas, dar taip nėra buvę. Pačiuose Pagėgiuose buvo šimtas vietų vaikams, padarėme dar vieną grupę – 120, dar trūko. Šiemet įkūrėme dar vieną grupę, 140 vaikų, tai jau telpa visi vaikai.
– Tačiau turbūt kultūros, vietų darželiuose nepakanka, kad jaunos šeimos čia kurtųsi?
– Taip, mano tikslas toks ir būtų, kad ateitų čia verslas ir darytų. Tuos dvejus metus, kai pradėjau dirbti meru, nuo to pradėjau. Ne veltui čia atsirado minėti prancūzai. Tikrai mėginu kalbėtis su visais, kad tik kažkas pajudėtų. Labai tikiuosi, kad dar po metų čia viskas pasikeis.
Verslas nelabai domėjosi Pagėgių savivaldybe. Priežastis galime galvoti – ar vietinė valdžia darė savo, ar kas. Gal ir įvaizdis.
– Baigiate Pagėgiuose pastatyti baseiną. Ar išties jums reikėjo tokio brangiai kainuojančio ir neatsiperkančio objekto? Galbūt galima buvo kitaip spręsti vaikų plaukimo pamokų klausimą?
– Baseinas jau beveik baigtas, beliko paskutiniai įrengimo darbai. Čia bus ir sporto salė.
Iš pradžių buvo finansuojama iš Valstybės investicijų programos, bet gavome mažą dalį. Toliau tęsti teko iš savivaldybės pinigų. Ta įmonė, kuri pradėjo statyti, bankrutavo, „Lyderių grupė“.
Bendra projekto sąmata yra apie 800 tūkst. eurų. Kai minėta įmonė bankrutavo, buvo likę darbų už 130 tūkst. eurų. Skelbėme naują konkursą, paprašė 300 tūkst. eurų, antrą kartą vėl tokia pati suma. Vėl skelbėme ir dabar nusiderėjome iki 250 tūkst. eurų.
Dar galvojame, kaip reikės administruoti. Baseinas pats savęs neišlaikys, reikės finansuoti.
Šio baseino pradžia – dar 2015 metai. Negaliu atsakyti apie tuos sprendimus. Bet dabar, jeigu tektų priimti sprendimą, labai rimtai pamąstytume.
Dar galvojame, kaip reikės administruoti. Baseinas pats savęs neišlaikys, reikės finansuoti.
Naujos investicijos į jėgaines
– Pagėgių kraštas garsėja vėjo jėgainėmis. Ar numatoma šio parko plėtra?
– Dabar ruošiamasi investicijoms – „LT Energija“ žada investuoti dar 360 mln. eurų, bus įrengta apie 60 naujų jėgainių tame pačiame parke.
Esu matęs žemėlapį, pagal kurį šioje vietoje yra vieni didžiausių vėjų Lietuvoje – nuo Pagėgių į Vilkyškių pusę. Bet gyventojų visokių atsiliepimų girdime. Ir dėl garso, kas girdi, kai veikia, ir kiti dalykai. Bet jie kalbėjosi su visais gyventojais.
Lietuvoje veikia toks, sakyčiau, keistokas reikalavimas – vėjo jėgainė gali iškilti 450 m nuo sodybos. Jeigu atstumas būtų didesnės, nekiltų jokių diskusijų.
„LT Energija“ ir su bendruomenėmis yra sutartį pasirašę, kad kai pastatys naujas jėgaines, pradės skirti paramą kiekvienais metais. Bet aš žinau, kad jau dabar pradeda paramą teikti. O projektas liečia penkias bendruomenes.
