Kaip rodo Policijos departamento BNS pateikti duomenys, sausio 1-9 dienomis iš viso buvo pateikta 4355 prašymų išduoti pasą, beveik pusė, t.y. 1921 asmuo prašė nurodyti jo tautybę pase.
Iš jų absoliuti dauguma – 1789 asmenys pageidavo įrašo apie lietuvių tautybę. Antroje vietoje pagal pageidavimų pateiktuose prašymuose skaičių (74) buvo lenkų tautybė, trečioje – rusų (36). Devyni asmenys nurodė baltarusių tautybę, penki – ukrainiečių, trys – vokiečių, du – karaimų, po vieną – armėnų, totorių, žydų tautybę.
Duomenys dar pakankamai švieži, tačiau pirmaujantys vistiek būtų lietuviai, antroje – lenkų tautybė, trečioje – rusų
Vilniaus apskritį, kurioje gyvena didžiausia šalies tautinių mažumų dalis, aptarnaujančios Vilniaus migracijos valdybos atstovai tvirtina, kad prašymai nurodyti lietuvių tautybę čia taip pat sudaro daugumą.
„Duomenys dar pakankamai švieži, tačiau pirmaujantys vistiek būtų lietuviai, antroje – lenkų tautybė, trečioje – rusų“, – BNS sakė Vilniaus policijos Migracijos valdybos Pasų skyriaus vedėja Edita Prilepskienė.
Galimybė pase įrašyti tautybę atsirado sausio 1-ąją įsigaliojus tai numatančioms Paso įstatymo nuostatoms. Pagal jas, tautybė asmens pase gali būti įrašoma tik piliečio rašytiniu prašymu. Pasams, išduotiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, naujas reglamentavimas nebus taikomas.
Iki šiol pase buvo įrašomi šie duomenys: vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, gimimo vieta (įrašomas valstybės pavadinimas), asmens kodas ir pilietybė.
