Apie tai, kad vietoj buvusių šiltnamių Pagiriuose, Vilniaus rajone, netrukus turėtų išdygti nauja gamykla – Vokietijos įmonė „Homanit“ įsigijo dalį „Pagirių šiltnamių“ teritorijos ir gamins medienos drožlių (plaušo) plokštes, 15min rašė pernai gruodžio vidury.
Ir tuomet vietos gyventojai naująja kaimynyste itin džiaugtis nebuvo linkę ir neslėpė nuogąstavimų. Vienas iš šių buvo ir dėl pasikeitusios vandenvietės apsaugos zonos. Atsakingos institucijos tuomet neigė bet kokią galimą žalą dėl vandenvietės apsaugos zonos sumažinimo ir dalies vandenvietės atsisakymo.
Plačiau skaitykite čia: Šalia vokiškos gamyklos gyvensiantys Pagiriai bijo dėl vandenvietės saugumo: iš čia Vilnius gautų vandens įvykus nelaimei Astrave.
Teismas nenagrinėjo
Praėjus keliems mėnesiams, Pagirių gyventojai sako pokyčių nesulaukę. Bendruomenė „Medeina“ kreipėsi ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama „panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos 2019-08-23 įsakymą „Dėl Vilniaus miesto Pagirinių vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje“.
Savo skunde teismui gyventojai teigia esą tarnyba, priimdama įsakymą, „viršijo kompetenciją, t.y. priėmė sprendimą, kurio priimti Atsakovas pagal teisės aktus neturėjo teisės, nes jam tokia nebuvo suteikta“.
„Žemės gelmių ištekliai, įskaitant požeminius vandenis, turi būti griežtai saugomi, o teisinis reglamentavimas ar institucijų priimami sprendimai negali sudaryti sąlygų tokius išteklius perleisti kitiems asmenims, taip pat negali sudaryti sąlygų tokius išteklius prarasti, įskaitant galimybės tokius išteklius išgauti ateityje praradimą.
Kitaip tariant, valstybės ir viešasis interesas reikalauja ne tik nustatyti šalyje esančius žemės gelmių išteklius, bet ir juos tinkamai apsaugoti nepriklausomai nuo to, ar tokie ištekliai yra naudojami ar ne“, – rašoma skunde teismui ir pabrėžiama, kad Geologijos tarnybai „nėra suteikti įgaliojimai išžvalgytus (aprobuotus) išteklius laikyti nebeišžvalgytais (neaprobuotais) bei atitinkamai juos išregistruoti iš Žemės gelmių registro“.
Valstybės ir viešasis interesas reikalauja ne tik nustatyti šalyje esančius žemės gelmių išteklius, bet ir juos tinkamai apsaugoti.
Tikisi prokurorų pagalbos
Tačiau teismas nesiėmė nagrinėti šito skundo, todėl dabar gyventojai žvalgosi į prokurorus ir ketina kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
Kaip 15min pasakojo Pagirių bendruomenės „Gluosnis“ tarybos narys Vytautas Vyskupaitis, jo ir kaimynų nepasitenkinimą kelia ne tiek būsimi naujieji kaimynai, kiek valstybinės institucijos, kurių priimami sprendimai tikrai nėra palankūs ne tik Pagiriuose gyvenantiems žmonėms, bet ir visam regionui.
„Visi girdėjome apie incidentą Astrave prieš kelias savaites. Gal ten kas įvyko, gal neįvyko, bet incidentas buvo. Mes apie tai kalbėjome dar gruodį, kai sužinojome, kad vandenvietė yra mažinama. Tada klausėme, kaip valstybinės institucijos, nutikus nelaimei, aprūpins vandeniu Vilnių?
Pagiriuose yra vandenvietė – antra pagal dydį Vilniuje, ji pavadinta rezervine ir pagal jos vandens išgavimo apimtis analogų nėra, atitinka tik Antavilių vandenvietė, kuri dabar maitina Vilnių, bet ji priklauso Neries baseinui. O įvykus avarijai Astrave, kaip yra ištirta, radiacija per dvi paras pateks į Neries vandenį ir kartu į visas Neries baseino vandenvietes. Vadinasi, vienintelė alternatyva, jeigu negalėsime vartoti Neries baseino vandenviečių vandens, Vilniuje yra Vokės baseinas. Jame yra kelios vandenvietės, o Pagirių – pati didžiausia“, – kalbėjo V.Vyskupaitis.
Jo teigimu, prašymas sumažinti vandenvietės apsaugos zoną, norint šioje teritorijoje statyti gamyklą, esą virto į visos šiaurinės vandenvietės dalies naikinimą.
Esą investuotojai kalbėjo apie norą ten tiesti geležinkelį, nors užklausę „Lietuvos geležinkelių“ gyventojai sako išgirdę, kad tokių planų niekas nesvarstė ir su jais nederino.
Jeigu negalėsime vartoti Neries baseino vandenviečių vandens, Vilniuje yra Vokės baseinas. Jame yra kelios vandenvietės, o Pagirių – pati didžiausia.
Apie tai, kad geležinkelio atšakos bent jau artimiausiu metu čia neketinama tiesti, tik buvo vertinti galimi scenarijai, dar gruodį 15min patvirtino ir „Homanit Lietuva“ vadovas.
Bet Pagirių gyventojai piktinasi, kad vien užuominos apie galimą geležinkelio tiesimą pakako priimti sprendimus dėl vandenvietės ir jos apsaugos zonos mažinimo.
Jie pirštais baksnoja į Lietuvos geologijos tarnybą, esą tai ji patvirtinusi galimybę išbraukti vandenvietę iš Žemės gelmių registro.
Nors taip padaryti būtų galima tik tuo atveju, jeigu vandenvietėje vandens ištekliai būtų sunaudoti.
„Šiuo atveju taip nėra. Jie (Lietuvos geologijos tarnyba – red.past.) paprasčiausiai rėmėsi „Vilniaus vandenų“ patvirtinta informacija, kad reikia geležinkelio, ir tą vandenvietę išbraukė iš registro. Vadinasi, mūsų valstybinėms institucijoms pakanka pasvarstymų, kad atsisakytų strateginių išteklių“, – piktinosi V.Vyskupaitis.
Paskirtį norėjusiems keisti žmonėms buvo atsakyta
Bendruomenės atstovas pasakojo, kad vieno sklypo savininkai mėgino teisme prieš kelerius metus ginčyti Lietuvos geologijos tarnybos sprendimą nepritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui – norėta keisti žemės naudojimo būdą iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas bei padalinti žemės sklypą.
Tada Geologijos tarnyba savo atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi šiam žemės sklypui tuo metu buvo taikomos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – trys iš formuojamų sklypų pateko į Pagirių vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją griežto režimo juostą.
Pagirių vandenvietė yra antra pagal dydį UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojama vandenvietė ir svarbi bendros vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos dalis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje buvo „Vilniaus vandenys“. Bendrovė atsiliepime irgi prašė skundą atmesti, o papildomai dar nurodė, kad „Pagirių vandenvietė yra antra pagal dydį UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojama vandenvietė ir yra svarbi bendros vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos dalis, reikalinga tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste ir rajone“.
Teismas pareiškėjų skundą atmetė, tačiau Pagirių bendruomenės atstovai dabar stebisi – tuomet teigusi, kad tai labai svarbi vandenvietė, dabar bendrovė „Vilniaus vandenys“ ją naikina?
Nori studijos dėl taršos
Stebina Pagirių gyventojus ir tai, kad Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu skirti lėšų galimybių studijai, kuri įvertintų Neries upės užteršimo riziką ir radiacinės taršos poveikį požeminiams vandenims Astravo atominės elektrinės avarijos atveju.
Kaip pranešime cituojamas V.Benkunskas, „kalbant apie padarinių valdymą Astravo atominės elektrinės avarijos atveju, geriamojo vandens tiekimo gyventojams užtikrinimas kol kas yra silpniausia grandis“.
Esą į tokias sritis kaip vandentvarka, kurios, tikėtina, būtų smarkiai paveiktos ilgam, ankstesnioji Vyriausybė neinvestavo.
„Po to, kai galimai įvyko avarija Astrave, „Vilniaus vandenys“ staiga pradeda kalbėti apie tai, kad reikia daryti studiją. Turime tokią situaciją, kad „Vilniaus vandenys“ dar gruodį sakė, jog vandens užteks ir viskas su tuo bus gerai. Tada mes susitinkame su jais Seime, jie irgi ten kalba tą patį, bet staiga įvykus incidentui jau prabyla, kad reikia ieškoti naujų vandens telkinių. Kokia išeina absurdiška situacija“, – piktinosi V.Vyskupaitis.
Pasikeitė reglamentavimas
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vadovė Rasa Radienė atmeta gyventojų priekaištus.
Jos teigimu, vandens tiekimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Geologijos tarnyba šiuo klausimu sprendimų nepriima ir neturi tam kompetencijos.
„Pagirių vandenvietė sudaryta iš dviejų blokų – šiaurinio ir pietinio. Šiaurinis blokas niekada nebuvo pradėtas eksploatuoti, tik ištekliai buvo išžvalgyti. „Vilniaus vandenys“, su savivaldybės žinia, tos dalies vandenvietės atsisakė – jie neplanuoja jos eksploatuoti. Tai yra jų kompetencija priimti tokius sprendimus, kaip ir aprūpinti gyventojus vandeniu.
Geologijos tarnyba tik žiūri, kad vandenvietės apsaugos zonos būtų apskaičiuotos teisingai
Toje vietoje išteklių buvo išžvalgyta apie 100 tūkst. kub.m vandens per parą. Toje dalyje, kurios atsisakyta, galima buvo išgauti 17 tūkst. kub.m per parą. Jie atsisakė tos dalies išteklių, tad automatiškai mažinama ir apsaugos zona. Teritorijai apsaugos zonoje pritaikomos specialiosios sąlygos, bet jeigu ta zona nereikalinga, tai ir tokių sąlygų nebereikia. Čia taip ir buvo padaryta, kad atsisakyta nenaudojamo ploto. Tai savivaldybės ir „Vilniaus vandenų“ sprendimas. O Geologijos tarnyba tik žiūri, kad vandenvietės apsaugos zonos būtų apskaičiuotos teisingai“, – teigė R.Radienė.
Jos tvirtinimu, tik tiek tarnyba ir turėjo galių priimant šiuos sprendimus.
Be to, pasikeitė teisinis reglamentavimas ir apsaugos zonų nustatymo kriterijai.
Anksčiau jie galiojo 50 metų, dabar – 25 metus, tad net ir be šios konkrečios situacijos, kai mažinama galimybė išgauti vandenį, apsaugos zona keistųsi, pagal naują tvarką ji sumažėtų.
„Geologijos tarnybos indėlis šioje situacijoje yra tik toks, kad mes patikrinome, ar apsaugos zona paskaičiuota teisingai. Mes nesprendžiame, kaip turi būti naudojama vandenvietė“, – kalbėjo R.Radienė.
Paklausta apie kelerių metų senumo teismų procesą, kai sklypo savininkams neleista padalinti jo ir pakeisti paskirtį, R.Radienė teigė, kad tada veikta pagal galiojusią tvarką – apsaugos zona dar nebuvo sumažinta.
Mažina ne pirmą kartą
Komentuodama Pagirių gyventojų priekaištus, bendrovė „Vilniaus vandenys“ teigė, kad veiklą vykdo, vadovaudamasi šalies įstatymais, o tai, kaip jų laikomasi vykdant veiklą, prižiūri kontroliuojančios institucijos.
Vandenviečių apsaugos zonos nustatomos vadovaujantis Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu patvirtintu aplinkos ministro įsakymu.
Šių zonų projektą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, patvirtinus projekto duomenys įrašomi Valstybinėje požeminio vandens informacinėje sistemoje.
Tai ne vienintelis atvejis, kai vandenviečių apsaugos zonos peržiūrimos siekiant pakviesti strateginius investuotojus. Vandenviečių apsaugos zonos buvo mažintos Naujosios Vilnios ir Trakų Vokės vandenvietėse.
„Pagirių vandenvietės apsaugos zonų perskirstymas vyko ne bendrovės iniciatyva, o siekiant į Lietuvą pritraukti investicijas. Ši teritorija yra Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių sankirtoje, tad naujo investuotojo atėjimu buvo suinteresuotos abi savivaldybės. Abi savivaldybės buvo įsitraukusios į diskusijas apie naująjį investuotoją, jo poreikius, taip pat kuriamą vertę Vilniaus miestui ir rajonui. Iniciatyva pakviesti ir pritraukti į Lietuvą strategiškai svarbų investuotoją buvo VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ pusėje.
Tai ne vienintelis atvejis, kai vandenviečių apsaugos zonos peržiūrimos siekiant į šalį ar miestą pasikviesti strateginius investuotojus. Vandenviečių apsaugos zonos buvo mažintos Naujosios Vilnios ir Trakų Vokės vandenvietėse 2019 m. VšĮ „Go Vilnius“ iniciatyva dėl pramonės parkų teritorijų formavimo“, – savo komentare teigė „Vilniaus vandenys“.
Vadina ne sumažinimu, o perskirstymu
Bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Smalskė 15min tvirtina, kad dar praėjusiais metais bendrovės išsakyta pozicija dėl Pagirių vandenvietės apsaugos zonų perskirstymo nepasikeitė.
„Visų pirma, vandenvietės apsaugos zona nebuvo sumažinta, o tik perskirstyta. Lietuvos Hidrologijos tarnybai atlikus studiją buvo įvertinta, kaip vyktų vandens tiekimas sumažinus šiaurinę vandenvietės dalį, tačiau veiklą tęsiant pietinėje dalyje.
Išžvalgytas pietinis plotas techniniais parametrais įvertintas kaip kur kas perspektyvesnis už šiaurinį, pagrindinis jo privalumas – našumas: iš jo galima išgauti kur kas daugiau vandens, todėl vandens tiekimo veiklą buvo nuspręsta orientuoti į šią sklypo dalį“, – sakė R.Smalskė.
Baimes dėl galimos avarijos Astravo AE ir to pasekmių Lietuvos vandenvietėms ji sklaido teigdama, kad tokiai avarijai įvykus Pagirių vandenvietės apsaugos zonų perskirstymas neigiamos įtakos neturės.
Priešingai, esą gręžinius pradėjus eksploatuoti vandens išteklių gausesnėje pietinėje dalyje, vandens ištekliai būtų didesni.
Atsisakius rezervinės Pagirių vandenvietės šiaurinės dalies, kurioje aprobuotas požeminio vandens išteklių kiekis yra 17,5 tūkst. kub.m per parą, likę 83,5 tūkst. kub.m per parą galėtų užtikrinti vandens tiekimą Vilniui uždarius visas su Nerimi susijusias vandenvietes.
„Tai patvirtinta ir Aplinkos ministerijos aiškinamajame rašte, atsakymą grindžiant Lietuvos geologijos tarnybos skaičiavimais. Pagirių vandenvietėje aprobuotų požeminio vandens išteklių kiekis – 83,5 tūkst. kub.m per parą, o visose 11 vandenviečių, kurios Astravo atominės elektrinės avarijos atveju galėtų būti paveiktos radiacinės taršos dėl ryšio su Neries vandeniu, šiuo metu išgaunama apie 60 tūkst. kub.m per parą.
Tad atsisakius rezervinės Pagirių vandenvietės šiaurinės dalies, kurioje aprobuotas požeminio vandens išteklių kiekis yra 17,5 tūkst. kub.m per parą, likęs 83,5 tūkst. kub.m per parą išteklių kiekis galėtų užtikrinti vandens tiekimą Vilniaus miestui uždarius visas su Neries upe susijusias vandenvietes“, – teigiama bendrovės komentare.
Kaip sakė R.Smalskė, Pagirių vandenvietės klausimas buvo svarstomas Seimo Aplinkos apsaugos komitete, posėdžiuose dalyvavo ir „Vilniaus vandenų“ atstovai.
Bendruomenei įtakos neturi
Bendruomenės teisės kreiptis į viešojo intereso gynimo institucijas bendrovė sako negalinti kvestionuoti ar komentuoti.
Tačiau pabrėžia, kad vandenvietės apsaugos zonų perskirstymas tiesiogiai bendruomenei įtakos neturi ir nesukelia pasekmių.
„Prieš priimant sprendimą, bendrovė, remiantis ekspertų išvadomis, įsivertino, ar vandenviečių apsaugos zonų perskirstymas būtų galimas techniškai (neprieštarautų LR įstatymams), ekonomiškai naudingas (išaugtų išgaunamo vandens kiekis), nebūtų pažeistas bendras visuomeninis interesas (įvertinta įtaka iš vandenvietės tiekiamo vandens kokybei). Taip pat bendrovė įsipareigojusi ir vykdo nuolatinį vandenviečių monitoringą, stebi, ar kinta, kaip kinta požeminio vandens kokybė. Pagirių vandenvietė nėra išimtis.
Pasekmes gyventojams/aplinkai sukeltų investuotojo teritorijoje vykdoma veikla. Vadovaujantis LR įstatymais UAB „Homanit Lietuva“ planuojama ūkinė veikla – medienos drožlių (plaušo) plokščių gamyba, todėl prieš išduodant statybą leidžiančius dokumentus turi būti atliekamas šios veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir gautas atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Mūsų žiniomis, toks vertinimas yra atliekamas“, – teigiama „Vilniaus vandenų“ komentare.
Kaip rašė BNS svarbiausių Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykių 2021-aisiais prognozėje, Vokietijos įmonė „Homanit“ šių metų pabaigoje ar 2022 metų pradžioje ketina pradėti apie 100 mln. eurų vertės medžio plaušų plokščių fabriko Pagiriuose, šalia Vilniaus, statybą. Čia žadama įdarbinti 440 darbuotojų. Planuojama, kad nauja gamykla pradės veikti 2022 metų antrąjį pusmetį.
Teritorijoje jau dabar stovi keli statybininkų nameliai, nors statybų procesas dar nėra galimas.
-
„Homanit“ medžio plaušų plokščių fabriką Pagiriuose pradės statyti 2020-ųjų pabaigoje
-
„Homanit“ užbaigė sklypo įsigijimo procesą: statys medžio plaušų plokščių gamyklą Pagiriuose
-
Šalia vokiškos gamyklos gyvensiantys Pagiriai bijo dėl vandenvietės saugumo: iš čia Vilnius gautų vandens įvykus nelaimei Astrave
-
„Vilniaus vandenys“: siekiame užtikrinti, kad nelaimės Astravo AE atveju nepritrūktų geriamojo vandens
-
„Homanit Lietuva“: mes žingsnis po žingsnio darome tai, ką numato teisės aktai ir privalomos procedūros
-
BNS prognozė: svarbiausi Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykiai 2021-aisiais
