Pagrindinės daugiabučių atnaujinimo tendencijos pagal paskutinį kvietimą

Nors pagal kvietimo sąlygas buvo numatyta, kad visoms gautoms paraiškoms bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jeigu patvirtintų projektų bendra investicijų suma viršys 150 mln. eurų, tačiau buvo atsižvelgta ir į Vyriausybės prioritetus. Kadangi skiriama vis daugiau dėmesio pastatų energinio efektyvumo didinimo sričiai, buvo priimtas sprendimas finansuoti visus kvietime dalyvavusius projektus – žinoma tuos, kurie atitiko nustatytas sąlygas.

Pirmauja šalies didmiesčiai

Po atlikto vertinimo BETA pastebi, kad daugiau kaip 20 proc. pagal šį kvietimą gautų projektų bus įgyvendinami šalies didmiesčiuose – Klaipėdoje (36 daugiabučiai), Kaune (32) ir Vilniuje (29).

„Atsižvelgiant į tai, kad šie miestai išsiskiria ypač didele senų daugiabučių koncentracija, iš viso siekiančia net 50 proc. visų šalies renovuotinų gyvenamųjų namų, galime pasidžiaugti, kad jie aktyviai teikia paraiškas jau ne pirmus metus“, – pabrėžia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Paskutiniame Aplinkos ministerijos skelbtame kvietime aktyvumu taip pat pasižymėjo Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.

Kokios šio kvietimo tendencijos?

BETA specialistai išskiria dvi šio kvietimo gautų paraiškų tendencijas, pirmoji jų – kvartalinė renovacija. Iš visų patvirtintų projektų net trečdalis daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šias programas yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 šalies savivaldybės iš 60. Programos apima nuo vieno iki kelių miesto kvartalų atnaujinimą.

Du trečdaliai iš minėtų, programas pasirengusių savivaldybių, planus turi daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius – 29, Kėdainių raj. – 10, Utenos raj. – 7, Druskininkų sav. – 6, Palanga – 5).

BETA informuoja, kad programos įgyvendinimo laikotarpis – vidutiniškai 7 metai. Turint omenyje, kad didžioji dalis programų jau pradėtos įgyvendinti, galima prognozuoti, jog po 5 – 6 metų dabartinis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasikeis iš esmės – ne tik kiekybiniais (atnaujintų daugiabučių skaičiumi), bet ir kokybiniais (sutaupytos energijos kiekiais, pasikeitusiu miesto vaizdu, išaugusia gyvenimo kokybe, etc.) parametrais.

„Mūsų turima informacija atskleidžia, kad jau kelis metus mūsų vykdomas tikslingas naujo požiūrio į pastatų energinio efektyvumo didinimą formavimas pradeda duoti rezultatus. Vien tik turimi skaičiai, rodantys, kad trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, nurodo, kad ateityje galime tikėtis tik augančio suaktyvėjimo ne pavienės, tačiau kvartalų renovacijos paraiškų skaičiaus“, – teigia V. Serbenta.

Anot jo, kvartalinė renovacija verta daugiau dėmesio ir dėl daugiau privalumų, kurių nesuteikia pavienė – jos metu atnaujinami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, tačiau ir bendros erdvės, inžinierinės sistemos. Nors visi atnaujinti projektai yra skirtingi, dažniausiai jų metu galima pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus. Užbaigus renovaciją gyventojai taip pat gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar vaikų žaidimų erdvėmis, o kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas. Dėl šių priežasčių gyventojai gali pasidžiaugti ir pakilusia nekilnojamojo turto verte.

Siekiama aukštesnių energinio efektyvumo rodiklių

Antroji išryškėjusi tendencija – planuojamuose daugiabučiuose norima pasiekti ženkliai aukštesnius energinio efektyvumo rodiklius. Tai rodo ir kvietimo statistika – net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų ir patvirtintų projektų po renovacijos turėtų pasiekti B energinio naudingumo klasę.

Ženkliai pagerėjęs daugiabučio energinis efektyvumas suteikia ne tik finansinę naudą – jo dėka yra saugoma aplinka bei mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energetiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ypatingai padeda atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą valstybės remiamų atsinaujinančių energijos šaltinių sąrašas gan ilgas, tačiau didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų, nusprendusių investuoti į alternatyvią energiją, dažniausiai renkasi saulės kolektorius karštam vandeniui pašildyti ir šilumos siurblius šildymui.