Pasitaiko poilsiautojų, kurie vadovaujasi sovietmečiu galiojusiu jūros bangavimo žymėjimu. Anuomet plevėsuojant juodai vėliavai buvo draudžiama lipti į vandenį. Raudona vėliava informuodavo, kad maudytis galima, tačiau pavojinga. Jei jūra būdavo rami, gelbėtojai poste iškeldavo baltą vėliavą.
Didžiausia painiava dėl vėliavų – turistams iš Rusijos ir Ukrainos. Šių šalių paplūdimiuose jūros bangavimo lygis žymimas visai kitomis spalvomis nei Europos Sąjungoje.
Dabar galioja visai kita tvarka. Jei maudytis galima, gelbėtojai kelia geltoną vėliavą, jei draudžiama – raudoną. Jei virš pagrindinės vėliavos plevėsuoja raudonos ir geltonos spalvos vėliavėlė, reiškia paplūdimyje budi gelbėtojai. Turi jie ir žalią vėliavą. Ji reiškia, kad maudytis – visiškai saugu.
„Bet jos niekada nesame iškėlę. Jūroje nuolat tyko vienokie ar kitokie pavojai. Tokią vėliavą galima kelti nebent prie baseinų ar seklių vandens telkinių“, - pasakojo Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos atstovas Aleksandras Siakkis.
Tačiau iškeltų gelbėtojų vėliavų dalis poilsiautojų nepaiso. Puola net ir į smarkiai banguojančią jūrą, teisindamiesi, kad niekur nematė juodos vėliavos.
„Taip elgdamiesi jie, žinoma, rizikuoja savo gyvybe. Prieiname prie jų, raginam lipti lauk. Kai kurie iš karto paklūsta, o kai kurie būna ir labai priešiškai nusiteikę. Ne kartą esam tokiems policiją kvietę, kad sudrausmintų.
Ne paslaptis, kad labiausiai prie jūros siautėja alkoholio pavartoję poilsiautojai. Jiems jokios taisyklės nerūpi“, - apie bendravimą su nedrausmingais poilsiautojais pasakojo Melnragės paplūdimyje budintis gelbėtojas Andrius Baitis.
Didžiausia painiava dėl vėliavų – turistams iš Rusijos ir Ukrainos. Ten paplūdimiuose vis dar tebegalioja tvarka apie jūros bangavimą informuoti juoda, raudona ar balta vėliava.
Kad poilsiautojai lengviau susigaudytų, prie kiekvieno pliažo įrengti stendai su vėliavų reikšmėmis. Jos nurodytos ir ant persirengimo kabinų.