Į 15min kreipėsi Švenčionių gatvės Kaune gyventoja Rasa, pasidžiaugusi, kad gyvena nuostabioje vietoje: iš vienos pusės – Šančių Ąžuolynas, iš kitos – Nemunas.
Už žemę tokioje vietoje gyventojai neva moka daugiau, nes tai – parko teritorija, žaluma, grynas oras.
„Visgi, tarp miško ir Nemuno turime savo vietinį Astravą, tai yra, kietojo kuro įmonę „Dametą“, kuri ne tik gadina gatvės vaizdą, teršia orą, anglies dulkėmis apneša augalus, daržoves ir vaisius, bet taip pat yra didžiulė grėsmė Ąžuolynui.
Panaikinome jau daržus, liko tik vyšnia, kurios uogas nuskynus, rankos lieka juodos. Nuolat turime valyti langus, palangės – suodinos. Jei pasiūlyčiau atsisėsti ant suoliuko jo nenuplovus, turbūt drabužius išmesti tektų. Anglies dulkės skverbiasi visur.
Daržovių nebeauginam, galima nusipirkti, bet kaip viduje, namuose? Nuotraukoje matysit, kaip atrodo tualeto bakelio dangtis, kuris yra prie siauro ventiliacijos langelio. Tai kuo kvėpuojame tuomet?
Kai dirba jų įranga, kieme susikalbėti neįmanoma. Naktį stato anglių vagonus priešais langus, bilda, metalo susidūrimo garsai, stabdžiai, taigi, pažadinom ir kelkitės“, – piktinosi vaizdo įrašų ir nuotraukų redakcijai atsiuntusi Rasa.
Kai dirba jų įranga, kieme susikalbėti neįmanoma.
Anot jos, dirbant šiai įmonei, neįmanoma išeiti į lauką, nes tenka kvėpuoti anglies dalelėmis, kurios, kraunant anglis, kyla ir teršia visą gatvę.
Negali žmonės neva pereiti net per savo pieva – ant kojų lieka sluoksnis anglių.
„Praktiškai nematom balto sniego, nes jis būna padengtas juodu suodžių sluoksniu. Nepamirškime, kartu gyvena ir vaikai, kūdikiai, kuriems reikia gryno oro ir pabuvimo lauke.
Mes, keliasdešimt gyventojų, jau ilgai kovojame už savo teisę kvėpuoti grynu oru, rinkome parašus, rašėme skundus tiek aplinkos apsaugos ministrui, tiek kreipėmės į vietinę valdžią – jokios reakcijos nesulaukėme, niekam neįdomi ši situacija, verslas yra verslas. Jei aš savo krosnį užkurčiau tuo, kuo negalima, ir kaimynai pasiskųstų, kaip mat būtų sureaguota, būčiau nubausta, maža nepasirodytų. O čia galima?“, – nusivylusi kalbėjo Švenčionių gatvės gyventoja.
Anot jos, specialistai buvo atvykę patikrinti darbo įrenginių garso taršos, tačiau atvyko tuo metu, kai „Dameta“ nedirbo.
Įžvelgia grėsmę ąžuolynui
Rasa įžvelgia dar didesnę grėsmę – jų gatvę juosia tankus Šančių ąžuolyno miškas, kuris, kaip ir visi miškai, vasaros metu yra išsausėjęs.
Moters teigimu, minimos įmonės teritorijoje kartais kyla mažesni ar didesni gaisrai.
Pastarasis kilo šių metų birželio 23 dieną.
„Naktis buvo bemiegė – kilo milžiniški dūmai, žiežirbos ir ugnis. Tik atsitiktinumo dėka nebuvo vėjo, tad jų nenupūtė į mišką. Visa gatvė skendėjo dūmuose, gyventojai svarstė, ar nereikės evakuotis. Taip pat nerimą kėlė ir tai, kad dalis namų yra mediniai, tad kilo didelė rizika netekt gyvenamosios vietos. Viskas vyko už 20-ies metrų.
Ar iš tikrųjų reikia rimtos nelaimės, kad atkreiptų kas nors į šią situaciją dėmesį? Ar dar neužteko Alytaus padangų gaisrų, Neringoje vykusio gaisro? Kodėl verslo prioritetai yra svarbiau už žmonių? Ar nešamas pelnas svarbiau už žmogaus sveikatą? Ir kas bus, jei užsidegs Ąžuolynas, kiek žmonių neteks namų ir ar nebus per vėlu ieškoti kaltų?“, – retorinius klausimus vieną po kito kėlė Rasa.
Moteris tikina, kad su „Dameta“ ji ir kaimynai kariauja jau 5-erius metus.
Kaimynams neva teko kalbėtis su bendrovės savininkais, advokatu, žemės sklypo savininku, tačiau šie neva tik pasiūlė apsigyventi miške, kad būtų ramu.
„Šioje vietoje aš su šeima gyvenu jau daugiau nei 30 metų, ir visus tuos 30 metų yra tas pats. „Anglyno“ savininkai keitėsi, problemos išliko. Anksčiau buvo kreiptasi ir dėl pjuvenų, kurios taip pat degė, skleidė neįmanomą smarvę, tačiau dabar prie gyvenamųjų namų liko tik anglis.
Kaip minėjau, prirašyta daugybė skundų Visuomenės sveikatos centrui, Aplinkos apsaugos departamentui, įmonė yra bausta baudomis už įvairius pažeidimus, bet situacija nesikeičia, visur atsitrenkiame kaip į sieną. Suprantam, kad įmonė dirba, žmonės dirba, bet valdžia privalo imtis priemonių, kad gatvės gyventojai, gyvendami 10 minučių nuo miesto centro, šalia miško ir upės, turėtų teisę į švarų orą ir ramų, saugų gyvenimą“, – teigė Rasa.
Anot jos, kai kurie kaimynai pavargo ir, pardavę nuvertėjusius sklypus, išsikraustė, nes vaikai nuolat sirgo – kamavo alergija.
Gaisras – ne pirmas
Birželio 25 dieną Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 15min patvirtino, kad birželio 23 dieną minėtoje įmonėje išties kilo gaisras – gautas pranešimas, kad dega namas.
Paaiškėjo, kad įmonėje „Dameta“ atvira liepsna degė anglies rūšiavimo aparatas „Extec“.
Dėl birželio 23 dienos gaisro yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Gaisro metu išsilydė ir į anglių krūvas sukrito guminės aparato dalys, todėl anglys buvo perkasamos krautuvu ir perliejamos vandeniu. Iš viso perkasta ir perlieta apie 90 tonų anglių.
Nuo 2010 metų šioje įmonėje Kauno ugniagesiai gelbėtojai iš viso fiksavo tris incidentus.
Štai 2019 metų birželio 17 dieną iš 600 kv. m 200 tonų anglių krūvos vidurio rūko dūmai.
Įmonės darbuotojai ekskavatoriumi su kaušu krovė anglis ir išvežė jas į kitą vietą. Anglys aušintos vandeniu.
Tuomet buvo spėjama, kad tai – savaiminis anglių krūvos užsidegimas.
Dar vienas incidentas fiksuotas šių metų gegužės 12 dieną – įmonės teritorijoje degė anglių skirstytuvas ir 10 kv. m plote buvo pradėjusi degti 3 metrų aukščio anglių krūva.
Gaisro metu išdegė skirstytuvo variklio skyrius, sudegė kitos degios detalės, 10 kv. m plote apdegė anglys.
Dėl pastarojo gaisro birželio 23 dieną Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pasiūlė kreiptis į policijos komisariatą – įtariamas padegimas.
Tai 15min patvirtino Kauno apskrities policija. Dėl birželio 23 dieną įvykusio gaisro yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Savivaldybė – bejėgė
15min kreipėsi į Kauno valdžią, klausdama, ar tokioms įmonėms yra vieta tankiai apgyvendintose teritorijoje ar šalia ąžuolyno, upės.
Paaiškėjo, kad savivaldybė neturi priemonių įmonių kontrolei.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė 15min paaiškino, kad verslo įmones dėl aplinkosauginių klausimų išimtinai kontroliuoti, bausti ar įeiti į jų teritoriją gali tik Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) ir jame dirbantys inspektoriai.
Kauno miesto savivaldybė tokių įgaliojimų neturi.
„Miesto savivaldybė kontroliuoti juridinius arba fizinius asmenis gali nebent tuomet, jei yra pažeidžiamos taisyklės, kurias iniciavo pati savivaldybė – švaros ir tvarkos, atliekų tvarkymo, želdinių priežiūros ir panašiai“, – paaiškino savivaldybės atstovė.
Ji patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius skundą iš Švenčionių gatvės gyventojų yra gavęs birželio 25 dieną, tačiau dar kartą pabrėžė, kad minimos įmonės veiklos atitikimą keliamiems aplinkosauginiams reikalavimams gali pakrinti tik jau minėtas AAD.
Aplinkos ministerija situacijos nekomentavo, liepė taip pat kreiptis į jai pavaldų AAD.
Taršos leidimas nereikalingas
15min kreipėsi į minimą AAD. Gautame departamento atsakyme teigiama, kad Kauno Aplinkos apsaugos inspekcija 2019 metais pagal gautą pranešimą atliko patikrinimą „Dametoje“.
Už Aplinkos oro taršos šaltinių inventorizacijos neturėjimą įmonės atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda, duotas įpareigojimas ją atlikti.
Įmonė įpareigojimą įvykdė ir pasirengė bei suderino su Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) Aplinkos oro taršos šaltinių inventorizacijos ataskaitą.
„Pagal mūsų turimą informaciją, suderintus ataskaitos duomenis (išmetimus į aplinkos orą), įmonei taršos leidimas nereikalingas. Smulkiau informaciją galėtų pateikti AAA“, – rašoma departamento atsakyme.
Šių metų birželį Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą telefonu dėl įmonės teritorijoje padidėjusio dulkėtumo.
Kauno inspekcijos pareigūnams skubiai nuvykus į vietą, nustatyta, kad įmonės teritorija drėkinama vandeniu specialia įranga.
„Atsakingiems asmenims aplinkosaugininkai davė griežtą žodinį įspėjimą, kad vykdant anglių krovos darbus, laistymas vandeniu įmonės teritorijoje būtų suintensyvintas“, – patikino AAD Komunikacijos skyrius.
Atsakyme taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad žemės sklypas, kuriame vykdoma veikla, yra komercinės paskirties ir joje veikla vykdoma jau nuo sovietinių laikų, o infrastruktūra yra pritaikyta geležinkelio vagonų iškrovimui.
Įmonės atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda.
„Oro užterštumo poveikį visuomenės sveikatai tiria Nacionalinis visuomenes sveikatos centras (NVSC). Norint gauti tikslius duomenis dėl oro užterštumo poveikio visuomenės sveikatai minimoje gyvenamojoje teritorijoje, reikėtų kreiptis į jį“, – pasiūlė AAD.
Anksčiau bausta dėl triukšmo
15min kreipėsi ir į NVSC.
Šio centro Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėja Inga Šinickienė ir Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Greta Guogienė patvirtino, kad iš Švenčionių gatvės gyventojų yra gautas skundas dėl „Dameta“ vykdomos veiklos metu keliamo triukšmo ir dulkių, patenkančių į gyvenamąją aplinką.
Specialistės informavo, kad 2018 ir 2019 metais „Dameta“ Baltijos anglis buvo taikytos nuobaudos dėl veiklos metu keliamo triukšmo ribinių dydžių viršijimo gyvenamojoje aplinkoje.
O štai 2020 metų atlikto patikrino metu įvertinus garso slėgio lygio matavimų duomenis, triukšmas nebuvo priskirtas „Dameta“ Baltijos anglis triukšmo šaltiniui.
2020 metais gavus gyventojų skundą dėl cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijos gyvenamųjų patalpų ore, NVSC Kauno departamento specialistai atliko operatyviąją kontrolę, kurios metu nustatyta, kad dulkių (kietųjų dalelių) kiekis gyvenamųjų patalpų ore neviršijo ribinių dydžių.
Išmeta apie 1,6 tonos teršalų
Pasisakė šiuo klausimu ir Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), informavusi, kad „Dametos“ (Baltijos anglis) ūkinės veiklos pobūdis – prekyba įvairių rūšių akmens anglimi.
Akmens anglis pristatoma visoje Lietuvoje – palaida, maišuose, didmaišiuose.
Kauno kuro aikštelėje, veikiančioje Švenčionių gatvėje, vykdomi akmens anglies iškrovimo, rūšiavimo-sijojimo, fasavimo darbai.
„Esame suderinę „Dametos“ aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją. Pagal jos duomenis, įmonė į aplinkos orą išmeta 1,6654 tonos teršalų. Taršos leidimo jai nereikia, nes kriterijus turėti Taršos leidimo Aplinkos oro taršos valdymo specialiąją dalį yra 10 t išmetamų teršalų, TIPK kriterijų veikla taip pat neatitinka“, – patvirtino AAA atstovė spaudai Milda Milbutaitė.
Įmonė į aplinkos orą išmeta 1,6654 tonos teršalų.
Įmonės veiklai (anglies iškrovimas iš vagonų, anglies rūšiavimas, sandėliavimas), pasak jos, taikomi minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti, laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, kurių laikymąsi tikrina AAD.
Jokių įstatymų nepažeidžia
„Dametos“ komentarą įmonės vardu 15min atsiuntė advokatė Giedrė Kaziliūnaitė.
Ji pabrėžė, kad konflikto tarp UAB „Dameta“ ir kaimynų nėra – šie neva niekada tiesiogiai, raštu ar žodžiu nėra kreipęsi į „Dametos“ darbuotojus ar atstovus su skundais, pageidavimas ar pasiūlymais dėl įmonės vykdomos veiklos.
Kaip rašoma įmonės pateiktame atsakyme, „Dameta“ eilę metų nuomojasi aikštelę, esančią adresu Švenčionių g. 16, Kaunas, ir toji aikštelė yra komerciniame (pramoniniame) miesto rajone.
Be „Dametos“ šiame rajone komercinę, pramoninę veiklą vykdo baldų gamybos, chemijos pramonės, autometalo laužo, medienos apdirbimo ir kitos įmonės, o taip pat ir analogiška veikla – kietojo kuro prekyba, užsiimanti įmonė.
„Šioje aikštelėje yra specialiai įrengtas geležinkelis, t. y., aikštelė yra pritaikyta būtent kietojo kuro iškrovimo, rūšiavimo ir pakrovimo veiklai. Paminėtina, kad prieš pora metų valstybės įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“ už Europos Sąjungos lėšas iš esmės rekonstravo šį geležinkelio ruožą ir įsipareigojo dėl tolimesnės komercinės plėtros.
UAB „Dameta“ vykdoma veikla atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir neviršija teisės aktuose nustatytų higienos normų dėl keliamo triukšmo ir (ar) taršos reikalavimų.
„Dameta“ darbus aikštelėje vykdo tik darbo valandomis ir nevykdo savaitgaliais.
Pabrėžtina, kad „Dameta“ veiklą aikštelėje nuolat tikrina Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, kitos institucijos, patikrinimų metu pažeidimų nėra nustatoma“, – rašoma „Dametos“ atsiųstame komentare.
Investavo papildomas lėšas
Jame taip pat teigiama, kad „Dameta“ savanoriškai investavo papildomas lėšas ir ėmėsi šių priemonių iki minimumo sumažinti keliamą triukšmą ir dulkėtumą.
Ant rūšiuotuvų įrengė garso slopinimo barjerą iš specialaus audinio; pastatė skardinę tvorą vietoje tinklinės, kad sumažintų triukšmą ir dulkėtumą; nuolat laisto akmens anglį vandeniu, ypač karštomis dienomis; reguliariai atlieka matavimus dėl keliamo triukšmo ir dulkėtumo atitikimo higienos normoms.
„2021 metų birželio 23 dienos naktį buvo galimai tyčia padegtas ir sunaikintas didelės vertės „Dametos“ turtas – rūšiuotuvas. Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, daugiau nieko komentuoti apie tyrimą ir padegimo aplinkybes negalime.
Šiuo metu aikštelėje yra sustiprinta „Dametos“ turto apsauga – pastatytos papildomos vaizdo kameros, nusamdyta apsauga. Paminėtina, kad, kiek mums žinoma, būtent dėl rūšiuotuvų skleidžiamo triukšmo pagal gyventojų skundus į aikštelę kelis kartus buvo atvykę patikrinimui Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojai“, – taip užbaigiamas įmonės komentaras.