Pirmadienį ši problema aptarta Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo posėdyje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas sako, jog įmonė turi imtis kardinalių priemonių – krauti uždaru būdu arba iškelti šią krovą į kitą vietą. „Klasco“ vadovas tikina, jog bendrovė daro viską, kad krova būtų saugi, o tokio krovinio uždaru būdu esą pasaulyje niekas nekrauna. Klaipėdos savivaldybė teigia, jog įmonė tik atsimušinėja, o turėtų imtis realių veiksmų.
Tarša ir ant savivaldybės stogo
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, jog ir savivalda sulaukia pranešimų apie taršą.
„Net savivaldybės stogo remontininkai atnešė parodyti pilkų dulkių sluoksnį. Klausimas, iš kur atsirado. Anksčiau kalbėta, kad dėl eismo, bet dabar per karantiną apie tai kalbėti sunku“, – sakė G.Neniškis, raginęs įmonę imtis realių veiksmų.
Aplinkosaugininkai teigė, jog dar sausio pabaigoje, vasario pradžioje gavo nusiskundimų dėl oro taršos. Jų pliūpsnis vėl gautas balandžio pradžioje. Daugiausiai – pirmąjį sekmadienį. Paaiškėjo, jog tądien sugedo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pastatyta taršos matavimo stotelė ties „Klasco“ teritorija.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Alfredas Šepštas patikino, kad sulaukus pranešimų minėtą sekmadienį buvo priimtas sprendimas į įmonę nusiųsti budintį pareigūną, kuris užfiksavo, kaip vykdomi darbai. Konstatuota, jog geležies rūdos krova vykdoma naudojant vandens patrankas, vizualiai dulkėtumo nebuvo matyti.
Departamentas kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą prašydamas vėl pastatyti mobilią taršos matavimo stotelę, kuri devynis mėnesius taršą matavo ir pernai. Vasarį tokį prašymą agentūra atmetė, o pateikus iš naujo kol kas neatsakė.
Dėl gautų skundų departamento vadovybė priėmė sprendimą atlikti neplaninį bendrovės patikrinimą. Jį planuojama baigti gegužės antroje pusėje.
Ragina imtis kardinalių sprendimų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, jog ši įstaiga taip pat sulaukė kelių dešimčių skundų, prie jų pridėtos ir nuotraukos, ir filmuota medžiaga.
„Akivaizdu, kad dulkės, kurios ant palangių, langų, neatsiranda iš kažkur. Vis dėlto sutikime, kad šalia gyvenamųjų namų vyksta birių krovinių krova ir krovos metu, žinoma, priklauso nuo vėjo ir kitų veiksnių, dalis dulkių patenka į gyvenamąją aplinką. Pažiūrėjus į KVJUD stotelės duomenis, šiais metais vasario 9-osios, 15-osios nakties metu buvo užfiksuoti kietųjų dalelių pliūpsniai, nuo 35 iki 50 g kub. metre. Pasakysite, kad tai nereglamentuojama. Taip, reglamentuojama paros tarša, tačiau jei tie pliūpsniai vyksta dažnai, pasikartojantys, viršijantys... Viena galimybių, kad dulkės ir patenka. Kitas dalykas, geležies rūdos krūvos, jų aukščiai, kai yra vyraujantys vėjai, pučiama į gyvenamosios teritorijos pusę“, – kalbėjo R.Grigaliūnas, primindamas, kad pernai buvo atlikti nuosėdų nuo palangių tyrimai. Nustatyta, kad tai tas pats geležies oksidas. Vadinasi, ta pati medžiaga, kaip ir kraunamo produkto. Tai parodė ir geologų atlikti tyrimai, atlikus cheminę ir mineralinę krovos medžiagos analizę. Paaiškėjo, jog gretimose teritorijose esančios nuosėdos yra tokios pat sudėties.
R.Grigaliūnas priminė, jog pernai kovą „Klasco“ parengė poveikio oro kokybei aplinkos mažinimo priemones. Tiesa, kai kurias, nors ir geras, įvardijo kaip kosmetines, o ne esmines.
„Vandens patrankos, kelių laistymas yra geros priemonės, bet nekalbama iš esmės apie birių krovinių krovos būdo tobulinimą ar keitimą“, – sakė R.Grigaliūnas. Taip pat pasigendama įvertinimo, koks yra atviru būdu kraunamų krovinių poveikis. Vadovas pabrėžė, kad įmonė turi stengtis, jog birių krovinių krova ir tarša neišeitų už teritorijos ribų.
Vandens patrankos, kelių laistymas yra geros priemonės, bet nekalbama iš esmės apie birių krovinių krovos būdo tobulinimą ar keitimą, – sakė R.Grigaliūnas.
„Negali būti, kad žmonės turi kvėpuoti dulkėmis ir gyventi tokioje aplinkoje. Dėl oro ir dirvožemio taršos uosto teritorijoje kraunant krovinius prokuratūra atlieka tyrimą, tai atsakys į klausimus. Įmonė turi priimti kardinalius sprendimus – arba biri krova turi būti perkelta kitur, arba vykdoma uždaru būdu“, – sakė R.Grigaliūnas.
„Klasco“: darome, kas įmanoma
Bendrovės „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas pirmadienį Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo komisijai teigė, jog daroma viskas, kas įmanoma, kad krova būtų saugi ir nedulkėta. Tiesa, vadovas tikino, jog gyventojų siunčiami skundai ir vaizdo medžiaga fiksuoja kokso krovą, o jos įmonė jau nebevykdo. Geležies rūdos krovinys yra raudonas, tad esą palangės turėtų būti ne juodos, o raudonos.
V.Štumbergas tikino, kad skundų lavina pasipylė sugedus KVJUD oro taršos matavimo stotelei. Esą gyventojai pagalvojo, jog stotelės duomenys nebetransliuojami specialiai. Vadovas tikino, kad įmonė pasirengusi daryti pilną monitoringą. Šiuo klausimu posėdyje bendravo su aplinkosaugininkais, taip pat Aplinkos ministerijos atstovais, kurie visi posėdžiavo Klaipėdoje.
V.Štumbergas tikino praėjusią savaitę ėjęs į gyventojų, kurie įsileido, butus, stebėjęs, kas dedasi ant palangių, su kolegomis šlavęs nuosėdas, „žaidęs“ su magnetais, o šis esą šių dalelių nepritraukė.
Dar neseniai bendrovė savo svetainėje skelbė: „Pasak ekspertų, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO kraunamos aglomeruotos geležies rūdos dalelių, remiantis fizikiniais dėsniais, magnetas netraukia. Tačiau keli Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gyventojai bando įrodyti, kad dulkėse ant palangių yra metalo. Socialiniuose tinkluose jie platina vaizdus, kuriuos po to siunčia žiniasklaidai, kaip šlavinėja (vieni žaidimų aikštelėje, kiti nuo palangių) dulkeles ir jas surenka magnetu“.
Vadovas tikino, kad pastabos, jog krova turėtų vykti uždaru būdu, esančios neteisingos, esą niekur pasaulyje tokie kroviniai nekraunami uždarai.
V.Štumbergas tikino, jog įmonė norėjo patraukti krovinius tolyn į kitas krantines, tačiau pareikalauta Poveikio aplinkai vertinimo, tai užtruks apie metus, nes įmonė atliks visos bendrovės poveikio įvertinimą.
Vicemeras Arūnas Barbšys nevyniojo į vatą – jei esamos sienelės neapsaugo gyventojų nuo šių dulkių, krova išvis neturėtų būti vykdoma šioje vietoje arba krovinio atsisakoma.
G.Neniškis antrino, jog įmonei neuždrausta imtis priemonių ir iki vertinimo atlikimo, tad tai tėra atsimušinėjimas.
„Visi ginam savo garbę, mundurus. Situacija tokia, kad dulkių yra, gyventojai nepatenkinti. Taršos monitoringas nėra idealus. Prašymas būtų ne teisinėm priemonėm, advokatais, o realiom gamybinėm priemonėm daryti, kad dulkėtumas būtų maksimaliai mažas“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.
Nors iš įmonės reikalaujama imtis veiksmų, konstatuojama ir tai, jog fakto, kad „Klasco“ padarė pažeidimų, nė viena institucija nepateikė, tyrimai vykdomi toliau. Privalomųjų įpareigojimų savivalda taikyti neturi galimybės.
„Neatsimušinėjam, darom ir darom daugiau nei įmanoma. Esam pasiryžę. Bendradarbiaujam su aplinkosauga, kreipiam dėmesį į rekomendacijas. Planas padarytas, priemonės įgyvendintos, jos davė didelį efektą“, – tikino „Klasco“ vadovas.
Inicijuoja pataisas
Klaipėdiečiai kviečiami siųsti raginimus Seimo nariams palaikyti iniciatyvą kuo greičiau įtraukti aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos užregistruotą Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektą į Seimo darbotvarkę. Tai padaryti socialiniame tinkle ragina advokatas Vykintas Zulonas.
„KLASCO atviros krovos ir sandėliavimo metu išmeta į miestą dalį savo kraunamos produkcijos. Teisės aktai tokios situacijos ilgą laiką nereglamentavo – tokio pobūdžio taršos (šiukšlinimo) nebuvo galima priskirti nei atliekoms, nei leidžiamoms į aplinką išmesti medžiagoms pagal taršos leidimus (kietosioms dalelėms iki 2,5 ir 10 mikronų).
-
Vykintas Zulonas: Klaipėdos paketas
-
Klaipėdą kankinusios taršos bėdos sugrįžo: per karantiną negali atverti langų, palangės juodos
-
Tarša besiskundžiantys klaipėdiečiai tikrintojų nesulaukė: „Karantinas“
-
KLASCO: klaipėdiečių skundus paneigia oro stotelių duomenys
-
KLASCO: triukai su magnetais nesusiję su mūsų veikla
-
Kęstutis Mažeika inicijuoja „apynasrį“ Klaipėdą teršiančiai „Klasco“
-
Aplinkosaugininkai neplanuotai tikrina Klaipėdą teršiančią „Klasco“
Aplinkos ministerijos Seimui pateiktomis aplinkosaugos apsaugą reglamentuojančių įstatymų pataisomis, arba taip vadinamuoju „Klaipėdos paketu“, buvo siūloma įtvirtinti draudimą, nustatantį, kad kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose (jokios taršos už tvoros). Tačiau priimant „Klaipėdos paketą“ Seime buvo nustatyta, kad šis draudimas įsigalios tik nuo 2022.01.01. Tokiu būdu iki 2022.01.01 iš esmės buvo legalizuotas aplinkos už įmonės veiklos teritorijos teršimas, kuo, regimai, KLASCO sėkmingai naudojasi.
KLASCO teigia naudojanti technologijas taršai mažinti, tačiau akivaizdu, kad jos negelbėja ir net iš esmės negali būti efektyvios, nes vandens patrankos negali nusodinti aukštai ir įvairiomis kryptimis pustomų dulkių, jos yra neefektyvios krovinio rūšiavimo (sijojimo metu) ir netgi nevykdant krovos nuo uoste sukrautų rietuvių vyraujantys vakarų ir šiaurės vakarų vėjai vis tiek nuolat pusto rūdą ir ši tarša pasiekia miesto centre esančius būstus. KLASCO taip pat nuolat remiasi taršą kietosiomis dalelėmis fiksuojančių stotelių duomenimis, tačiau jos fiksuoja tik reglamentuojamas kietąsias daleles iki 2,5 ir 10 mikronų, o stambesnės frakcijos dalelių (SKD), kuriomis labiausiai teršiama aplinka ir dėl kurių labiausiai visi skundžiasi, jokios matavimo stotelės nefiksuoja ir teisės aktai tokio tipo taršos normų nereglamentuoja“, – skelbia advokatas.
