Klaipėdos rajonui priklausanti pajūrio teritorija tarsi tarp kūjo ir priekalo. Taip apie ją kalba už pakrantės gamtos priežiūrą atsakingi Pajūrio regioninio parko atstovai. Vieni poilsiautojai čia atvyksta dėl civilizacijos dar per daug nepaliestų paplūdimių, kiti teritoriją kaip tik aplenkia čia pasigedę skęstančiųjų gelbėtojų ir visos paplūdimiams būdingos atributikos.
Pasirodo, pakrantė gali būti pritaikyta ir vieniems, ir kitiems. Prieš kelerius metus Klaipėdos rajono savivaldybės patvirtintame detaliajame plane buvo numatyta, kad pajūrio ruože nuo Girulių iki Nemirsetos gali būti įrengti du pliažai – ties Kukuliškių ir Karklės kaimais.
Gamtosaugininkai neprieštarauja, kad šiose vietose atsirastų visa pliažams būtina infrastuktūra. Tačiau savivaldybė nesiskubina įgyvendinti planų praplėsti poilsiautojų poreikiams pritaikytą pajūrio pakrantę.
„Savivaldybėje yra suburta turizmo plėtros taryba. Jos nariai nuolat svarsto, kaip būtų galima pritaikyti turistų poreikiams Klaipėdos rajonui priklausančią pajūrio juostą. Tačiau tikslių terminų nėra. Reikia pirma išsiaiškinti, kokie yra poilsiautojų poreikiai, kiek kainuotų sutvarkyti infrastruktūrą, kad teritorijai būtų suteiktas paplūdimio statusas“, – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė.
Olando kepurė yra vienas labiausiai lankomų objektų ne tik pajūryje, o ir visoje Lietuvoje.
O kol valdininkai svarsto, civilizuoto poilsio prie vandens pageidaujantiems poilsiautojams siūloma traukti prie buvusių žvyro karjerų Gargždų pašonėje. Nustojus juos eksploatuoti susidariusius vandens telkinius savivaldybė jau kelerius metus uoliai tvarko pritaikydama maudykloms.
„Ten yra 260 ha teritorija, kuri ir Aplinkos ministerijos, ir vietos savivaldos lėšomis pamažu pritaikoma maudykloms. Matomas realus poreikis, kad aplink karjerus esančiai teritorijai būtų suteiktas paplūdimio statusas. Tokios pačios reikšmės savivaldybei yra ir Svencelės kaimas prie marių, tapęs ypatingu turistų traukos objektu“, – savivaldybės poziciją dėstė R.Kučinskaitė.
Pastangas gaivinti buvusių žvyro karjerų maudyklas ir Svencelės kaimą poilsiautojai įvertina su kiekvienais metais ten traukdami vis gausiau. Tačiau savivaldybės realių sprendimų taip ir nesulaukiantis pajūrio ruožas savo lankytojų skaičiumi nustelbia viską.
„Olando kepurė yra vienas labiausiai lankomų objektų ne tik pajūryje, o ir visoje Lietuvoje. Su Pajūrio regioniniu parku bendradarbiausiantys studentai preliminariai yra apskaičiavę, kad per metus čia apsilanko apie 0,5 mln. žmonių. Vasaros sezono metu šiltą dieną į paplūdimius suvažiuoja keli tūkstančiai poilsiautojų“, – pasakojo Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.
Tačiau saugiai jie poilsiauti negali. Paplūdimio statuso neturinčioje teritorijoje nėra persirengimo kabinų, neplevėsuoja apie jūros bangavimą informuojančios vėliavėlės, nebudi ir skęstančiųjų gelbėtojai. Poilsiautojams pritaikyti paplūdimiai sudaro vos trečdalį viso Lietuvos pajūrio ruožo.