Susitikime dalyvavę gidų, turizmo agentūrų atstovai, valdininkai ir politikai sutiko, kad į Klaipėdą prisivilioti turistų tampa vis sunkiau. „Šiandien net negalime pasakyti, kad Klaipėda yra turizmo ar pramonės miestas“, – teigė Aušrinė Armaitienė, Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja Aušrinė Armaitienė. |
Anot jos, uostamiestis neišnaudoja net pagrindinio kozirio – Baltijos jūros. Nevystoma ir talasoterapija, t.y. gydymas jūriniu klimatu. „Viešbučiai ir SPA centrai neturi nieko išskirtinio – tie patys rytietiški smilkalai, masažai, vonios. Universalios paslaugos, kurių yra visame pasaulyje“, – pažymėjo A.Armaitienė.
Klaipėdos apskrities gidų gildijos pirmininkė Zita Petruškevičiūtė kaip puikų pavyzdį pateikia Latviją. „Iš Ventspilio ir Liepojos gauname gausybę lietuviškos medžiagos apie renginius, apie turizmui patrauklius objektus. Štai kaip reikia dirbti. Klaipėda yra užmigusi ant senų laurų“, – teigė pašnekovė.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos apskrities gidų gildijos pirmininkė Zita Petruškevičiūtė. |
Anot A.Armaitienės keliautojams Klaipėda vis dar atrodo nepatraukli dėl nepatogaus susisiekimo. „Mūsų Palangos oro uostas yra niekinis. Pinigai išmesti į orą. 2-3 skrydžiai per savaitę – juokas. Tampa sudėtinga prisikviesti svečius net į konferencijas. Kai pamato, kad nusileidę Lietuvoje jie dar turės 3-4 valandas važiuoti autobusu, dažnas atsisako visai atvažiuoti. Ir tai XXI amžiuje“, – teigė socialinių mokslų daktarė A.Armaitienė.
Siūloma Klaipėdos turizmo specialistams vienytis į klasterius, kaip esą padarė ir latviai.
