Miestiečiai vieni kitiems demonstruoja nuo įgėlimų patinusias rankas ar kojas, pasakoja, kaip vos neprarijo kokio įkyraus vabzdžio su maistu, skundžiasi, jog nebeišvaiko nepageidaujamų „svečių“ iš namų.
Vabzdžiai buvo ir nuolatiniai savaitgalį besilinksminusiųjų Jūros šventėje palydovais. „Atsisėdome nuošaliau stebėti koncerto. Atsidariau skardinę gaivaus gėrimo. Aplinkui įkyriai skraidė vapsvos, tačiau net nepastebėjau, kaip viena jų įlėkė į skardinę. Gurkštelėjau gėrimo ir pajutau burnoje kažką judančio. Akimirksniu išspjoviau gėrimą. Pasirodo, vos neprarijau vapsvos“, – prisimindama nemalonų momentą raukėsi šventėje buvusi Audra.
Klaipėdietė Inga pasakojo, kad savaitgalį su vapsvomis jai teko kovoti namuose. Šie vabzdžiai šiemet kaip niekada įkyrūs ir aršūs. „Vapsvos niekada iki šiol neskrisdavo į namus“, – sakė pašnekovė. Namo, kuriame gyvena mergina, išorėje vabzdžiai susirengė lizdą, o per langų plyšius patenka į vidų.
Buto, į kurį veržiasi vapsvos, šeimininkė su jomis kovojo purškalais. Anot merginos, per savaitgalį, iš kambarių ji išmetė apie porą šimtų vapsvų.
„Pastaruoju metu sulaukiame labai daug skambučių dėl įgėlimų, – „15min“ pasakojo uostamiesčio greitosios medicinos pagalbos stotyje dispečere dirbanti Danutė Kaušytė. – Žmonės išsigandę, klausia, ką daryti. Vabzdžiai kanda visur – į lūpas, rankas, liežuvį, galvą“. Anot jos, vabdžių antplūdis, dėl kurio sulaukiama gausybės sunerimusių žmonių skamučių, jaučiamas visą savaitę. D.Kaušytė pasakojo, kad medikams teko važiuoti į namus, kur sugeltų žmonių gyvybei ir sveikatai grėsė didelis pavojus. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų teigimu, ankstesniais metais tiek daug besikreipiančių jie nesulaukdavo.
Pagalbos užpuolus vabzdžiams pajūryje poilsiautojai šaukiasi ir gelbėtojų. Anot Palangos gelbėtojų vadovo Jono Pirožniko, savaitgalį dėl įgėlimų į juos kreipėsi daugybė žmonių. Šešiems poilsiautojams prireikė medikų pagalbos.
Paplūdimiuose saulės voniomis ir jūra besimėgaujančius poilsiautojus kamuoja ne tik vapsvos, širšės, bet ir boružės bei žiedmusės.
„Šiemet ypač daug žiedmusių. Jos yra dryžuotos ir atrodo kaip vapsvos, tačiau yra paprastos musės. Žiedmusės nekanda, bet visur lenda ir erzina žmones. O boružių pilna ne tik paplūdimiuose, bet ir mieste“, – sakė Neringos savivaldybės ekologė Giedrė Budreikaitė.
Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas Povilas Ivinskis pastebėjo, kad šiemet ypač daug vapsvų. „Joms reikia maisto, greičiausiai derliaus dar mažai, todėl ir lenda visur. Aš pats virdamas aviečių uogienę, per valandą sugavau pusantro šimto vapsvų. Vabzdžių visur pilna ir jie žmonėms įkyri – net išsižioti negalima“, – sakė P.Ivinskis.
„Niekas tiksliai nežino priežasčių, kodėl jų taip gausu. Spėju, kad vabzdžiai šiemet labai gerai peržiemojo, neiššalo ir dėl palankių sąlygų jų gausiai prisiveisė“, – teigė P.Ivinskis.
Kaip gelbėtis nuo vabzdžių
Važiuojant į gamtą reikėtų vengti kvėpintis, nesirengti ryškiais spalvingais drabužiais, nepalikti atvirų ąsotėlių, butelių, popierinių pakelių, negerti iš skardinių ir atidžiai apžiūrėti stiklinius indus, nevaikščioti basomis po pievas.
Kai atrodo, jog skraiduolių įgėlimas neišvengiamas, nesistenkite jų vaikyti. Lėtai, nedarydami staigių judesių, jei įmanoma, atsitraukite į patalpą. Jei neįmanoma, gulkite ir užsidenkite galvą, pvz., rankomis. Staigūs judesiai užpuolikes erzina.
Kai gamtoje pietaujate, ant stalo padėkite 2-3 lėkštutes su pakaitintu actu arba keptais ar virtais 2-3 svogūnais. Širšės bei vapsvos vengia jų kvapo.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro inf.
